Vasara yra tas metas, kai vienu labiausiai vertinamų automobilio privalumų tampa oro kondicionierius. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai pataria, kad juo naudotis reikia saikingai, nes vietoj komforto kondicionierius gali būti sveikatos problemų šaltiniu.
Kas per daug – tas nesveika. Šią patarlę galima pritaikyti ir vairuotojams, kurie naudojasi oro kondicionieriais. Persistengus vietoj vasaros malonumų gali tekti „mėgautis“ net ir ligoninės palata. Kokios netinkamo kondicionieriaus naudojimo pasekmės, LRT.lt pasakoja šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.
„Būna įvairiai. Kartais žmonės tik pasloguoja, tačiau pasitaiko ir į virusines ligas panašių simptomų, kai laužo kaulus, skauda raumenis, pasireiškia sloga, juntamas galvos skausmas. Būna, kad išsivysto ir sinusitas. Yra tekę susidurti net ir su plaučių uždegimo atvejais“, – rizikas įvardija N. Vaicekauskienė.
Norint išvengti tokių nemalonumų, automobilio oro kondicionavimo sistema reikia naudotis saikingai.
Svarbu nepersistengti
Viena pagrindinių klaidų, kodėl oro kondicionierius tampa ne privalumu, o sveikatos sutrikimų šaltiniu, yra netinkamai pasirinkta temperatūra. Daug automobiliais keliaujantis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje žurnalistas Jurgis Paplaitis teigia, kad pirmiausia svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą.
„Pirmiausia reikia pasirinkti tokią temperatūrą, kad ji nebūtų per maža, palyginti su ta, kuri yra lauke. Dažniausiai dėl to vairuotojai ir skundžiasi, kad peršalo dėl klimato kontrolės.
Natūralu, kad taip ir bus, jei lauke 30 laipsnių, o atsisėdi į automobilį, kuriame nustatyta 16 laipsnių temperatūra. Iš pradžių klimato kontrolę reikėtų nustatyti taip, kad būtų kiek vėsiau nei lauke, o tik vėliau temperatūrą mažinti po truputį“, – LRT.lt skaitytojams pataria jis.
Jam pritaria ir gydytoja N. Vaicekauskienė, pridurdama, koks skirtumas turėtų būti tarp temperatūros lauke ir automobilio viduje.
„Patariu ir tiems, kurie jau susidūrę, ir perspėju tuos, kurie dar nesirgę ir nesusidūrę, kad reikia būti atidiems ir stebėti temperatūrų skirtumą, nenaudoti kondicionieriaus visu pajėgumu. Manyčiau, kad turėtų būti 4–6 laipsnių skirtumas tarp tos temperatūros, kokia yra lauke, ir tos, kokia yra automobilyje“, – pataria gydytoja.
Ar verta pasikliauti kompiuteriu?
Prieš 20 metų automatinė klimato kontrolės sistema buvo didelis ir ne itin dažnas automobilio privalumas. Evoliucionuojant ir pingant technologijoms, tokia sistema buvo sutinkama vis dažniau, todėl dažnas prieš dešimtmetį pagamintas automobilis gali palepinti vairuotoją šiuo privalumu. Tačiau aklai pasitikėti automatiniu režimu reikėtų ne visada.
„Praktiškai visada naudoju „Auto“ režimą, nes dabartinės sistemos veikia kur kas geriau nei senesnės. Anksčiau, prieš maždaug 10 metų, būdavo, kad jei nustatai automatinį klimato kontrolės režimą, net ir premium segmento automobiliuose, sistema veikdavo nenuosekliai – pūsdavo tai šiltą, tai šaltą orą.
O dabar gamintojai išmoko sukurti sistemas, kurios palaiko optimalią temperatūrą. Dar geriau, jei yra dviejų ar trijų zonų klimato kontrolės sistema, kuri leidžia keleiviams nustatyti oro temperatūrą pagal savo pageidavimus“, – apie senesnių ir naujesnių klimato kontrolės sistemų veikimo skirtumus LRT.lt pasakoja J. Paplaitis.
Jis taip pat dalijasi patirtimi, kaip, jo manymu, optimaliausia nustatyti oro srauto angas, kad būtų komfortiška keliauti, o kai kuriais atvejais – ir saugiau.
„Oro srautą visada nustatau į langus ir į kojas. Į langus todėl, kad kai lyja, jie nerasoja, o į kojas, nes tuomet, manau, pasiekiamas optimalus temperatūros pasiskirstymas automobilio viduje“, – svarsto J. Paplaitis.
Geriau kondicionierius nei praviras langas
Neretai net ir turėdami savo automobiliuose oro kondicionavimo sistemą vairuotojai mieliau praveria langą. Tačiau tai nebūtinai yra sveikiau ir geriau. Pavyzdžiui, pro pravertą langą į automobilio vidų lengviau patenka kenksmingos išmetamųjų dujų medžiagos ar nemalonus kvapas. Tačiau yra ir kitų šalutinių poveikių.
„Kaip alternatyva kondicionieriui yra atidarytas langas, tačiau važiuojant greičiau – ir triukšmo daug, ir degalų sąnaudos didėja. Be to, taip važinėjant man yra perpūtę kaklą.
Pavyzdžiui, važiuojant pavasarį norisi pasimėgauti tuo gaiviu oru, o po to dvi savaites vaikštai negalėdamas pasukti kaklo, todėl tikrai visada verčiau renkuosi kondicionierių“, – sako J. Papalaitis.
N. Vaicekauskienė savo praktikoje neretai susiduria su pacientais, kurie po kelionės automobiliu skundžiasi kaklo skausmais.
„Yra du pagrindiniai dalykai, kurie vasarą sukelia negalavimus: skersvėjis ir kondicionierius. Kai karšta, žmonės bet kokia kaina stengiasi atsivėsinti. Dažniausiai būna, kad skundžiasi kaklo skausmais, negali jo pasukti“, – priduria N. Vaicekauskienė.
LRT.lt primena, kad norint visapusiškai mėgautis automobilio kondicionieriumi, būtina ne tik tinkamai juo naudotis, bet ir prižiūrėti. Todėl laiku keiskite salono oro filtrą – tai leis mėgautis kokybiškesniu oru. Nepamirškite, kad kondicionavimo sistemą reikia profilaktiškai dezinfekuoti, nes joje kaupiasi nešvarumai ir grybelis.
Galiausiai, jei automobilio salonas įkaitęs, geriau pravėdinkite jį atidarę duris ir tik po to įjunkite kondicionierių, o ne karštį mėginkite nugalėti maksimaliu šalto oro srautu iš vėdinimo grotelių.
Lrt.lt
