Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena. Lietuviams ji ypač aktuali, mat širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimais skundžiasi dažnas šalies gyventojas. Maža to, medikų teigimu, Lietuvoje kenčiančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų vis daugėja. ERGO pastebi, kad su širdies ligomis susijusiems tyrimams, medikų konsultacijoms ir vaistams išleidžiama vis daugiau sveikatos draudimo lėšų, o tokiems susirgimams gydyti naudojamų išmokų – daugėja, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valdžia ketina atnaujinti valstybės institucijų naudojamą elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo informacinę sistemą. Taip pat ketinama ieškoti naujojo e. pristatymo sistemos operatoriaus, nes Lietuvos paštas iš šios veiklos kasmet patiria apie 0,3 mln. eurų nuostolių.

Žarnynas – mūsų antrosios smegenys, nes jame yra per 100 mlrd. nervinių ląstelių – daugiau nei galvos ir nugaros smegenyse, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Be to, priduria jis, vartojant netinkančius produktus sugriauta žarnyno mikrobioma tampa daugybės negalavimų priežastimi.

Nuo sausio 1 d. gydymo įstaigos bus kviečiamos jungtis prie išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemos, tad jau kitais metais pacientams taps lengviau užsiregistruoti pas gydytojus. Pradėjus pacientus pas gydytoją registruoti per šią sistemą paslaugas suteikti bus galima greičiau nei dabar.

Tyrimai rodo, kad mažas fizinis aktyvumas sukelia ilgalaikius padarinius žmogaus sveikatai bei gerai savijautai. Šie padariniai dažnai nėra greitai pastebimi, tačiau mažas fizinis aktyvumas yra svarbus rizikos faktorius, prisidedantis prie pagrindinių neinfekcinių ligų paplitimo, kuris šiuo metu kelia susirūpinimą daugelyje šalių.

Atsiminkite tą kartą, kai kiaušinių salotos nebuvo itin gero skonio, tačiau buvote labai alkanas, todėl suvalgėte jas. O galbūt netoleruojate laktozės, bet sūrio pyrago taip norėjosi, kad negalėjote jam atsispirti? Tokiais atvejais dažniausiai tikitės, kad po tokio maisto skrandis nebus labai patenkintas, bet kartais už jo skausmo gali slypėti kur kas rimtesnės problemos.

Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykę pacientai neretai baiminasi, kad gali mirti nuo kraujavimo iš nosies, bet Respublikinės Kauno ligoninės gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė ramina, kad tai praktiškai neįmanoma.

Kiekvieną dieną tūkstančiai lietuvių eina duoti kraujo profilaktiškai, gydymo ar skubios medicininės pagalbos tikslais. Jei kraujas duodamas planiškai, svarbu žinoti, kaip procedūrai pasiruošti. Medicinos tyrimų laboratorijos „SYNLAB“ specialistė Rūta Bozaitė pataria, kaip pasiruošti kraujo tyrimams.

eitas gyvenimo tempas gali tapti kliūtimi laikantis sveikos mitybos principų. Daugeliui pažįstama situacija, kai pusryčiams pritrūksta laiko, per pietus turite vos akimirką užkasti ir tik vakare galite tinkamai pavalgyti. Kadangi diena buvo varginanti, o maisto ruošimas atima daug laiko, renkatės greito maisto pramonės siūlomus produktus. Tokia mityba dažnai sukelia diskomfortą pilve, dujų susikaupimą, rėmenį ir kitus virškinimo sutrikimus.

Avižos – viena vertingiausių grūdinių kultūrų. Iš jų gaminami miltai, dribsniai, kruopos, patys įvairiausi patiekalai. Tad kuo gi naudingos avižos?

Naudingos avižų savybės:

   Avižos naudingos dėl savo cheminės sudėties. Jos geras daugelio svarbių žmogaus organizmui mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis (tai kalis, fosforas, magnis, cinkas, chromas, kobaltas, geležis, fluoras, jodas, vitaminai A, E, B1, B2, B6, P).

Senėjimas yra natūralus procesas, todėl visos anksčiau ar vėliau susiduriame su raukšlėmis, atsirandančiomis ant mūsų odos. Nuo maždaug 35 metų pradedame pastebėti pirmuosius odos senėjimo ženklus, o būnant 50 metų ar daugiau, jau tampa sunku nuslėpti savo amžių. Todėl norint pristabdyti šiuos procesus ir siekiant išlaikyti odą stangrią reikia imtis tam tikrų priemonių, kurios jus atjaunins. Ir nors atrodo, kad karo su raukšlėmis laimėti neįmanoma, šiuolaikinės technologijos leidžia atrodyti taip jaunai, kaip jaučiatės.

Visoms odontologijos medžiagoms, priemonėms, instrumentams bei aparatams nuo 2019 metų kovo siūloma taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Vietoj dviejų tarifų – 5 ir 21 proc., būtų taikomas 9 proc. mokestis. 

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nustatyti naujus sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus, kurie leis pagerinti palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumą gyventojams.

Pastaraisiais dešimtmečiais, pasaulyje išaugo dumblių Spirulina platensis ir Chlorella suvartojimas. Susidomėjimas maistingaisiais dumbliais kyla, dėl ypač daug juose randamų maistinių medžiagų. Dumbliai, kaip vaisiai ir daržovės, gaunamą sulės energiją paverčia ją į vitaminus, pigmentus ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Žmogaus organizmas puikiai pasisavina baltymus, vitaminus, mineralus esančius šiuose dumbliuose, kurie yra reikalingi normaliai žmogaus organizmo veiklai palaikyti. Valgant dumblius ištisus metus, organizmas nepatiria tokio stipraus sezonų kaitos poveikio. Melsvadumblis Spirulina platensis – sukaupęs daugiau nei 50 žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų, mineralų, nepakeičiamųjų amino rūgščių, riebalų rūgščių, pigmentų.

Apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, susitvarkyti namus ar sodo aplinką, pasigaminti pietus – daugeliui mūsų tai – nesudėtingos kasdienės užduotys. Tuo tarpu sergantiems išsėtine skleroze tai gali tapti tikru iššūkiu, nes neprognozuojama ligos eiga gyvenimą gali apversti aukštyn kojomis.

Rugsėjį į mokyklą grįžtantys vaikai beveik neišvengiamai dalimi dienos maisto turės pasirūpinti patys – ar tai būtų maisto pirkimas mokykloje, ar jo pasišildymas namuose. Ar tokie maitinimosi įpročiai gali būti sveiki? Kaip gaminti patiekalus, jog net kitą dieną jie išliktų maistingi? Į klausimus LRT.lt atsiųstame pranešime spaudai atsako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Žmonių tikėjimas prieš šimtmetį atrastais vitaminais tikrai neblėsta – net pusė Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos piliečių kuo rimčiausiai kremta įvairius jų papildus.

Su saulės spinduliais gaunamas vitaminas D dažnai laikomas pačiu būtiniausiu, mat manoma, kad jo teikiama nauda yra labiausiai moksliškai įrodyta, rašoma portale „Science Alert“.

Viską įsiminsite geriau, jei prieš sėsdami prie knygų šiek tiek pasimankštinsite, portale psychologytoday.com tvirtina psichologas Arashas Emamzadehas. Pasak jo, prieš mokantis patartina pasivaikščioti su šunimi ar nupjauti kieme veją.

Bendrojo tulžies latako cista –  įgimta patologija, pasitaikanti gana retai: vienam vaikui  iš 100 000 gimusiųjų. Iki šiol chirurgai ją šalindavo įprastu būdu – atlikdami pjūvį (laparotomiją). Šiuolaikinei chirurgijai vis dažniau renkantis mažiau invazinius metodus, Vaikų ligoninės chirurgai pirmą kartą mūsų šalies medicinos istorijoje sėkmingai pritaikė laparoskopiją tokiai cistai šalinti trejų metų mergaitei.

Kartkartėmis socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodo lentelė „Už tai jau sumokėjote – reikalaukite“ su sąrašu sveikatos tyrimų, kuriuos neva pacientai pagal amžių periodiškai gali gauti nemokamai ir turi teisę jų reikalauti.

Kofeino perdozuojama retai, bet dažniausiai tai įvyksta vartojant energinius gėrimus ar maisto papildus, kuriuose gali būti labai dideli kiekiai šios stimuliuojančios medžiagos. Vaikai ir paaugliai prasčiau toleruoja kofeiną, todėl perdozavimo rizika jiems yra didesnė, negu suaugusiems žmonėms.

Šiemet užregistruota 17 kokliušo atvejų, trys susirgusieji buvo kūdikiai, skelbia  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Bendras susirgimų skaičius nedidėja: pernai per tą patį laikotarpį taip pat buvo registruota 17 ligos atvejų. Tačiau ULAC atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė susirgusiųjų buvo neskiepyti.

Sveikas emalis, vadinasi, sveiki ir dantys. Deja, dėl natūralaus dėvėjimosi, genetikos ir nuolat dantis veikiančios ne itin draugiškos aplinkos retas iš mūsų gali tuo pasigirti. Visgi, nors ir pažeistą, emalį apsaugoti galima, o paprasčiausias būdas tai padaryti yra taisyklinga burnos higiena. Čia kyla klausimas – nors tai įprastas kasdienis procesas, ar iš tiesų viską darome taip, kaip reikia?

Krūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis puodas“ – tokiais ir panašiais epitetais žmonės apibūdina jausmą, kuris patiriamas, sergant prieširdžių virpėjimu. Tai pats dažniausiais ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas. Nuo jo kenčia apie 3 proc. visų pasaulio gyventojų. Verta susipažinti su prieširdžių virpėjimo simptomais – galbūt ateityje tai padės jums išgelbėti savo arba artimųjų gyvybę ar sveikatą.

Jeigu jums svaigsta galva, pykina, sutriko mėnesinių ciklas ir pastebėjote nuotaikų kaitą, gali būti, kad greitai sulauksite šeimos pagausėjimo. Šie simptomai verčia susimąstyti apie galimą nėštumą. Tuo ypatingu laiku moters organizmas išgyvena įvairiausius pokyčius, kurie dažnai užklumpa visai nepasiruošus, todėl labai svarbu profesionali nėščiosios priežiūra ir visapusiška pagalba.

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra ta, kad žmonės, norėdami numesti svorio, pirmiausia visiškai eliminuoja riebalus iš savo valgiaraščio.

Raudonėliai nuo seno naudojami kaip prieskoniai padažams ir sriuboms, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams pagardinti. Jie puikiai dera su daugeliu prieskonių – ypač su bazilikais, juodaisiais pipirais, rozmarinais ir mairūnais. Ar žinote, kokiomis naudingomis savybėmis pasižymi šis augalas?

Paskaičiuota, kad vidutiniškai per metus žmogus sunaudoja 167 metrus dantų siūlo, 14 litrų dantų skalavimo skysčio, 3 tūbeles dantų pastos ir net 7 valandas praleidžia valydamas dantis. Tad kaip nutinka, kad vis tiek skundžiamės dantų ligomis? Pasak „112 odontologų centro“ gydytojos odontologės Nidos Aganauskienės, visos bėdos prasideda nuo pažeisto dantų emalio, todėl laiku pastebėjus ir tinkamai įvertinus dantų būklę nusiskundimų skaičius gerokai sumažėtų.