Dvigubas pagurklis – tai problema, kurią žmonės stengiasi slėpti skaromis, megztiniais aukštu kaklu ir kitomis priemonėmis. Manoma, kad jis susiformuoja dėl antsvorio, nepakankamos fizinės veiklos ar genetikos, tačiau jam įtakos turi ir kasdieniai įpročiai. Ką svarbu žinoti apie dvigubą pagurklį, pasakoja dr. Ernest Zacharevskij, „SV plastinės chirurgijos centro“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Jūsų 1–3 metų vaikas nervingas, prastai miega, yra nevalgus? Neskubėkite kaltinti jo charakterio, iš prigimties silpnos vaiko nervų sistemos ar savęs, kad neva netinkamai auklėjate mažylį. Galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D. Deja tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Angliukas vieniems – panacėja nuo visų ligų, kitiems – dar ir nepamainoma grožio priemonė, pašalinanti odos nešvarumus ar balinanti dantis, bet iš tiesų yra atvejų, kai aktyvinta anglis gali net ir pakenkti.

Aktyvinta anglis gali sutrikdyti kitų vaistų pasisavinimą ar sukelti neurologinių sutrikimų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Jūs žinote tą jausmą - staiga atsistojus ima svaigti galva. Kartais atrodo, kad kambarys ima suktis, o kai kurie žmonės akimirkai net praranda pusiausvyrą. Kodėl taip nutinka? Kada dėl to verta sunerimti?

Sąnarių skausmai – dažna ne tik vyresnio, bet ir jaunesnio amžiaus žmonių problema. Pateikiame 3 žmonių istorijas ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų sektoriaus vedėjo, ortopedo-traumatologo dr. Marko Fiodorovo komentarus apie nemalonius pojūčius kelio sąnariuose ir patarimus, kaip jų išvengti.

Prieskoniais maistą gardiname visus metus, tačiau žiemą ypač norisi sodresnio skonio, sotesnių patiekalų. Kokius prieskonius geriausia rinktis?

Grybelis arba mikozė – tai lėtai, bet užtikrintai progresuojanti liga. Kaip atpažinti priešą ir jį nugalėti?

Grybelių sukeliamos infekcijos – plačiai paplitusi problema. Dažniausiai pažeidžiama pėdų oda ir nagai – mes avime avalynę uždarais galais, todėl kojos nuolat drėksta ir šyla. „Šiltnamio efektas“ sudaro idealias sąlygas daugintis grybeliams ir vystytis mikozei, tačiau tai – ne vienintelė priežastis. Ligą galima pasigauti nusilpus imunitetui, lankantis saunoje, baseine, apsiavus svetimą avalynę, padidėjus prakaitavimui ir patyrus pėdos mikrotraumą.

Skauda taip, tarsi kas pjautų kūną iš vidaus. Norisi nuo visų ir visko atsiriboti, susigūžti lovoje ir nejudėti, nes bet koks judesys, garsas ar šviesa kurioje nors galvos pusėje pulsuojantį skausmą tik dar labiau padidina. Ir visa tai trunka vieną ar kelias paras. Taip sergantieji apibūdina savo migreną. Santaros klinikų gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė sako, kad visgi tik pusė galvos skausmus patiriančių žmonių, nors didžioji dalis galėtų būti sėkmingai gydomi šeimos gydytojo.  

Niekas nepaneigs, kad dietos – nelengvas išbandymas mūsų organizmui. Ką daryti, jeigu jums sunku jų laikytis? Kaip numesti svorio nekenkiant sau ir be didelių pastangų ar diskomforto?

Pats paprasčiausias ir saugiausias būdas tai padaryti – reguliariai darytis iškrovos dienas. Jos dar kartais vadinamos iškrovos dietomis, tačiau tai labiau ne dieta, bet organizmo medžiagų apykaitos stimuliavimas, padedantis organizmui deginti sukauptas riebalų atsargas ir pašalinti susikaupusius apykaitos produktus.

Lietuvoje generiniai vaistai apipinti nepagrįstais mitais, teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė. Pasak jos, metas atsikratyti abejonių ir vaistus vartoti racionaliau. Visgi, kas yra generikai, kiek jų suvartojama Lietuvoje ir kitose šalyse, kodėl jais ne visi pasitiki ir kodėl vertėtų – apie visa tai pokalbyje.

Sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius pastebi, kad vaikų ir paauglių fizinė sveikata dėl pasyvaus gyvenimo būdo smarkiai prastėja. Medikas ragina tėvus suklusti ir paanalizuoti savo vaikus. Tai padaryti galima ir labai paprastai – G. Tankevičius pateikia tris testus, kurių metu suprasite, kokia jūsų vaiko fizinė būklė.

Naujausi tyrimai rodo, kad ant jutiklinių ekranų, kuriais galima naudotis viešosiose vietose, yra kelių rūšių bakterijų, galinčių sukelti pavojų sveikatai. Mokslininkai sako, kad, norint išvengti ligų, svarbu pasirūpinti rankų higiena.

Tikriausiai nerasite nė vieno šeimos gydytojo, kuris nesusidurtų su įvairiausio amžiaus pacientais, besiskundžiančiais šąlančiomis galūnėmis. Kai tokių skundų pasipila šaltuoju metų laiku, atrodo, kad nieko nuostabaus, bet retkarčiais išgirstame, kad ir vasaros metu kai kam gali iškilti panašių problemų.

Paanalizuokime priežastis, kodėl gali šalti galūnės. Visi turbūt sutiksite, kad žmogaus organizme yra gyvybiškai svarbūs organai, kurie geriausiai aprūpinami krauju (širdis, kepenys, plaučiai, inkstai ir, savaime suprantama, smegenys) ir ne tokie svarbūs (periferiniai) – mūsų galūnės.

Sirgti nenorime niekas. Tačiau tai, kad būdami viešose vietose imamės tam tikrų apsisaugojimo nuo galimų infekcijų priemonių, – tik pusė pergalės. Ligų sukėlėjų apstu ne tik viešosiose vietose, bet ir kiekvieno iš mūsų namuose. Svetainėje cheatsheet.com pateikiamas sąrašas net 15 dalykų, kurie gali būti potencialūs ligų ir negalavimų šaltiniai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja.

48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 26 d.–gruodžio 2 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žvynelinė gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę ypač dėl to, kad sergantys žmonės viešumoje susiduria su nemaloniu dėmesiu, nepatogumų gali sukelti net vizitas pas kirpėją, portalui LRT.lt sako gydytoja rezidentė Lina Kuliešytė. „Dėl šių priežasčių pacientai ima gėdytis savo kūno, nepasitiki savimi, liga gali trukdyti mėgautis iki tol įprasta veikla, apriboti laisvalaikį, keliones. Pastebėta, jog tarp sergančiųjų psoriaze depresijos ir nerimo sutrikimų daug daugiau“, – priduria Odos akademijos lektorė.

Tatuiruotėms daryti naudojami dažai nėra skirti būti žmogaus organizme, be to, pasidarę piešinį ant kūno, spalvomis papuošite ne tik savo išorę, bet ir vidų, svetainėje medicalnewstoday.com rašo mokslo naujienų redaktorė, biochemijos specialistė Yelia Hewings-Martin iš Didžiosios Britanijos. Jos teigimu, kol jūs džiaugiatės savo naująja tatuiruote, dažai po jūsų kūną keliauja savais keliais – jų patenka ne tik į limfmazgius, bet ir kitus organus.

Klystame manydami, kad tiesi nugara daro įtaką nugaros skausmui, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ teigia Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Romanas Machtenas. Be to, priduria jis, negalavimus lemia visai kitos priežastys, tad galime atsipalaiduoti ir neįsprausti savęs į nepatogias kūno padėtis.

Galvos skausmas yra pats dažniausias iš visų patiriamų skausmų. Dėl pasikartojančių, nuolatinių galvos skausmų ne maža dalis suaugusiųjų kreipiasi į medikus. Viena priežasčių, kodėl galvos skausmas yra toks dažnas, yra tai, kad jį sukelia daugybė pačių įvairiausių veiksnių. 

Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. užsikrėtusių ŽIV žmonių žino, jog yra užsikrėtę ŽIV infekcija. Pagal šį rodiklį, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Lietuva yra tarp pažangiausių Europoje, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Kvėpavimo būdas turi įtakos tam, kaip giliai įrašomi prisiminimai, rašoma žurnale „The Journal of Neuroscience“. Švedijoje esančio Karolinerių instituto mokslininkai teigia, kad jei įsimindami tam tikrus kvapus kvėpuosime ne pro burną, o pro nosį, įsiminsime juos geriau.

Savaitgalį smarkiai pablogėjus oro sąlygoms, susiformavus plikledžiui, vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) dėl įvairių traumų kreipėsi 380 pacientų, teigiama ligoninės atsiųstame pranešime.

Dažnas vos tik pajutęs skausmus krūtinėje iškart įtaria širdies funkcijų sutrikimus. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojo kardiologo Aurimo Mikalausko, normalu, kad daugelis pacientų, kurie kreipiasi kamuojami krūtinės skausmų, yra sunerimę dėl širdies ligų – jos mūsų šalyje pasitaiko dažnai ir gali tapti staigios mirties priežastimi. Tačiau svarbu prisiminti, kad skausmai krūtinės srityje ne visada tiesiogiai susiję su širdimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja ketvirtą savaitę iš eilės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai. 

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.

Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.

Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuoalkoholio –praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.

Jau netrukus gali žymiai pagerėti agresyviausios smegenų naviko formos – glioblastomos – gydymas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai kuria naują gydymo metodiką, kuri priešvėžinius vaistus nukreiptų tiesiai į auglį. Taip padidėtų jo sunaikinimo tikimybė ir sumažėtų gydymo šalutinis poveikis, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Jeigu visos projekto dalys pavyks, kaip planavome, turėsime įrankį, galintį labai pagerinti šios ligos prognozę“, – teigia LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Jekabsone. Pasak mokslininkės, galutinis metodo efektyvumas paaiškės po klinikinių tyrimų, kurie ir parodys, ar pavyks padėti pagrindus naujai terapijai.

Visi žinome, kad gerai išsimiegoti naktį yra labai svarbu mūsų sveikatai dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau prie šio tinkamo miego teikiamų privalumų sąrašo galima pridėti dar vieną: gerai išsimiegojus išvengiama dehidratacijos, rašo sciencealert.com.

Naujas tyrimas parodė, kad po trumpesnio nei šešių valandų nakties miego organizme būna mažiau nei pakankamai vandens. Mokslininkai išsiaiškino, jog šešias valandas per naktį miegojusių žmonių organizme buvo žymiai daugiau koncentruoto šlapimo ir jie susidūrė su 16–59 procentais didesne dehidratacijos tikimybe palyginus su tais suaugusiaisiais, kurie nuolat naktį miega po aštuonias valandas.

Pastaruoju metu ligonių kasos gauna daug klausimų dėl dantų breketų ir ortodontinių aparatų (plokštelių) kompensavimo vaikams. Šios priemonės kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, tačiau tik tam tikrų ligų ir būklių atvejais. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pataria, kur dėl šių priemonių ir paslaugų turėtų kreiptis tėvais su savo vaikais.

Kraujo kokybę lemia daugelis veiksnių: tai ir jūsų gyvenimo būdas, ir racionas. Vartojant tam tikrus produktus kraują galima ir suskystinti, ir pagerinti jo krešėjimą. Štai ką reikia žinoti.

Kas skystina kraują

Tirštas kraujas – labai pavojingas reiškinys: išauga trombų susidarymo rizika, krešuliai gali užkimšti smulkias kraujagysles, pabloginti organų aprūpinimą deguonimi ir sukelti insultą, todėl jeigu žinote, kad turite tokią problemų, iš pradžių reikėtų kreiptis į gydytoją, o po to – pakoreguoti savo racioną ir įtraukti į jį daugiau kraują skystinančių produktų.