Parama dėkojame




Petras – ne supermenas, o patikimas atsparos taškas

popiezius„Petras ir Paulius buvo tikri žmonės, o šiandien mums kaip niekad reikia tikrų žmonių“, – pažymėjo popiežius ketvirtadienį, birželio 29 d, šv. Petro ir Pauliaus iškilmės proga kreipdamasis į vidudienio maldos dalyvius Šv. Petro aikštėje.

„Petro, kaip ir Pauliaus bei visų šventųjų asmenyje matome, kad Dievas per savo malonę padaro mus stiprius, per savo meilę mus suvienija ir per savo gailestingumą mums atleidžia“, – sakė Romos vyskupas Pranciškus.

 

Popiežius nuoširdžiai pasveikino visus romiečius su apaštalų šv. Petro ir Pauliaus, kurie yra pagrindiniai Romos globėjai, liturgine iškilme ir atkreipė dėmesį į jo ta proga vadovautose Mišiose Šv. Petro bazilikoje dalyvavusią Konstantinopolio visuotinio patriarchato delegaciją.

„Dvasiškai apkabinu savo brangų brolį Baltramiejų“, – sakė Pranciškus. Šiemet visuotinį patriarchą iškilmėje atstovavo jo pasiuntinys arkivyskupas Jobas Geča, Visuotinio patriarchato nuolatinis atstovas Pasaulio Bažnyčių taryboje. Kanadoje gimęs ukrainiečių kilmės arkivyskupas Jobas, Pisidijos metropolitas, taip pat eina tarptautinės mišrios Katalikų Bažnyčios ir Ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo pirmininko pareigas kartu su kardinolu Kurtu Kochu, Romos kurijos krikščionių vienybės dikasterijos prefektu.

Pranciškus, be to, sveikino naujuosius metropolitus, kurie palijaus įteikimo proga Mišių pradžioje prisiekė ištikimybę ir paklusnumą apaštalui Petrui, Apaštališkajai Bažnyčiai, popiežiui Pranciškui ir jo teisėtiems įpėdiniams.

„Petras – uola“, – tęsė apmąstymą ketvirtadienio vidudienį popiežius. Dažnai matome Petrą labai tvirtą ir nepalenkiamą, nuoširdų ir dosnų. Jis palieka viską, kad sektų Jėzumi, šoka į jūrą, kad greitai nueitų susitikti su Prisikėlusiuoju, prieš suėmimą ir nuplakdinimą ir po to atvirai ir drąsiai skelbia Jėzų šventykloje, be kita ko, tradicija pasakoja apie Petro nepalenkiamumą jo kankinystės metu čia, Romoje.

„Petras yra uola, – tęsė popiežius, – į kurią gali atsiremti kiti, kuria gali kliautis statantieji Bažnyčią, nes Petras – uola, pastatyta ant Kristaus pamato.“

Jis atsiliepia į Kristaus kvietimą, patvirtina apaštalų ryžtą sekti Viešpačiu ir rūpinasi kenčiančiaisiais, skatina bendrą Evangelijos skelbimą, jis – visai bendruomenei patikimas atsparos taškas.

Tačiau kartais Petras – uola yra tarsi akmenėlis, atskleidžiantis savo menkumą: jis nesupranta Jėzaus, jį suėmus jo išsigina, paskui gailisi ir karčiai verkia, nedrįsta būti šalia, kai Jėzus nukryžiuojamas, su kitais užsidaro vakarienbučio menėje, gėdijasi bendrystės su atsivertusiais pagonimis, dėl to susilaukė Pauliaus priekaišto nenuoseklumu ir, pagal Quo vadis tradiciją, bando sprukti nuo kankinystės, bet, pakeliui sutikęs Jėzų, įsidrąsina sugrįžti.

„Petras nėra supermenas! Jis žmogus, kaip kiekvienas iš mūsų, kuris nepaisant netobulumo dosniai priima Jėzaus kvietimą.“

„Petro, kaip ir Pauliaus bei visų šventųjų, asmenyje matome, kad Dievas per savo malonę padaro mus stiprius, per savo meilę mus suvienija ir per savo gailestingumą mums atleidžia. Tai tikrasis žmogiškumas, per kurį Šventoji Dvasia ugdo Bažnyčią. Petras ir Paulius buvo tikri žmonės, o šiandien mums kaip niekad reikia tikrų žmonių“, – pažymėjo popiežius.

Vidudienio apmąstymą Pranciškus užbaigė kreipdamasis į Švč. M. Mariją, Apaštalų Karalienę: „Marija tepadeda mums sekti šv. Petro ir Pauliaus stiprumo, dosnumo ir nuolankumo pavyzdžiu“.

Nuotr. SAK / Vatican News



Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode