Skaudu, skaudu ne už partijas ir ne už kandidatus, kurie žarstosi pažadais į kairę ir į dešinę, o už jaunimą. Žmonės, kurie su pakelta galva ir jaudulio kupina širdimi šiandien ėjo į rinkimus, o grįžo su panieka ir plyštančia širdimi.

Mano dukra, kuri šiemet pirmą kartą įgijo teisę dalyvauti rinkimuose, šiam žingsniui ruošėsi nuoširdžiai. Visuomeniška, savanoriaujanti ir neabejinga Lietuvos ateičiai 18-metė, jau seniai domėjosi politologija. Taip jau sutapo, kad šiemet mokykloje ėmė analizuoti Lietuvos Respublikos Konstituciją, su istorijos mokytoja mokėsi rinkimų ir valstybių valdymo subtilybes. Savarankiškai domėjosi Lietuvos partijomis, jų ideologijomis ir žarstomais pažadais.

Tvirtai apsisprendusi balsuoti, ji žengė į S.Šalkauskio balsavimo apylinkę. Laimės kupiną veidą kas minute keitė nuostaba, pyktis ir nusivylimas: nykus, tamsus mokyklos koridorius, stalai su pasimetusiomis, mobiliais telefonais bendraujančiomis moterimis ir žmonių be šypsenų eilės. „Pas mus neveikia sistema“ – taip jos teisinosi ir viena per kitą nesuprantamai murmėjo. Padavė lapelį – „Trečias, oi ne, atsipašau, ne trečias, pirmas“. (Tikriausiai turėjo omenyje už jų stovinčius stalus. Bet iš kur suprasti pirmą kartą į rinkimus atėjusiam žmogui).

Po to dar ir dar baisiau. Prie stalo, kur prisiregistruoja ir pasirašo rinkėjas, niekas net nežvilgtelėjo į drebančia iš jaudulio ranka, tiesiamą pasą. „Neveikia sistema, pasirašykit. Čia.“ – sumurmėjo moteris. Paduodami lapai ir šmaikštus lipdukas „Aš balsavau“.

Priėjus prie slaptų balsavimo kabinų, kurių net kabinomis nepavadinčiau, nes užuolaidos buvo tik ant kėlių, dukros akys išsiplėtė, o drebančios lūpos sušnabždėjo - „Čia juk rinkėjų balsavimo slaptumo pažeidimas rinkimuose“. Net keliose kabinose grūdosi po du žmonės, kai kas balsavimo biuletenius pildė tiesiog ant palangių. Dukra dairėsi į šalis pykčio ir nuostabos kupinomis akimis. „Nesuprantu, kas čia darosi, niekas nieko nesako ir nedaro?“ – nežinodama ko griebtis ir pasimetusi šnabždėjo balsuotoja.

Sulaukusi eilės ir galiausiai užpildžiusi biuletenius18 – metė,mesdama lapus į balsadėžę, kaip ir daugelis vienmečių, pasidarė „self‘į“ ir juo pasidalino visuomeniniuose tinkluose. Tačiau ir tai didelio džiaugsmo nesuteikė. Socialiniai tinklai mirgėjo atsiliepimais: ,, Nuvyksti išreikšti savo nuomonės apie tai, kas turėtų prisidėti prie valstybės valdymo ir dar gauni Lietuvos Respublikos Konstituciją dovanų ir plojimus bei šypsenas - visi sveikina žengus šį svarbų žingsnį ir priėmus be galo svarbų sprendimą. Noriu, kad kiekvienas pilietis jaustų tą virpėjimą širdyje, nes tai yra galia. Visi mes galingi, tik ne visi tai suprantam!“ Nei konstitucijos, nei aplodismentų ir išvis jokio dėmesio nesulaukusi, nuo baisios aplinkos, visiškos netvarkos, apstulbusi, ir sugniuždyta jaunoji balsuotoja grįžo į namus nuleidusi galvą.

”Aš visiškai priešingai nei draugai, net nepagalvojau apie plojimus ar Konstituciją dovanų. Vienintelė mintis sukosi galvoje, kad ne tokioje Lietuvoje noriu gyventi. Galbūt šie rinkimai kai kam smulkmena, bet man tai svarbus žingsnis. O toks chaosas ir netvarka, kuri vyko Šiaulių S. Šalkauskio rinkimų apygardoje, skatina abejingumą ir tik norą išvykti iš gimtosios Lietuvos.“ – nusivylusi rinkimais dėstė 18-metė.

Skaudu, kai jaunas, kupinas vilties ir entuziazmo žmogus patyria nusivylimą ir netenka tikėjimo ką nors pakeisti mūsų valstybėje. Negaliu pamiršti žodžių „ Ne tokioje Lietuvoje norių gyventi.“

Nusivylęs tėtis