Paskutiniu metu visa žiniasklaida laukė iš atostogų sugrįžtančio Ministro Pirmininko. Jo labai laukė ir Prezidentė. Taip, kaip susitarę. Tokiu atveju visada galvoji, o kas tokio netikėto įvyko toje mūsų Lietuvėlėje? Kad sveikatos apsaugos ministrė prisipažino, jog medikams kažkada davusi kyšį? Nieko naujo. Kad Žemės ūkio ministerijai pavaldi tarnyba per viešuosius pirkimus ženkliai padidintomis kainomis nupirko maisto produktus? Irgi nieko naujo. Kad aplinkos ministras atbuline data pasirašė kažkokį dokumentą? Taip pat Lietuvoje ne naujiena. Tai kur tikroji organizuoto laukimo priežastis?
Jeigu tokius kaltinimus ministrams būtume išgirdę pirmaisiais Nepriklausomybės metais, jokio nusistebėjimo tai nebūtų sukėlę – mūsų išrinkta valdžia eina teisinga linkme ir tokiems ministrams ne vieta besikuriančios naujos Lietuvos valdžios struktūrose. Bet dabar, praėjus dvidešimt penkeriems valdžios savivalės, korupcijos klestėjimo, valdininkų, partijų klanų savo asmeninės gerovės kūrimo metams, visa ši pareikštų kaltinimų kampanija ir juokinga ir šlykšti.
Tiek metų tautai neprieinamas kokybiškas medicininis aptarnavimas. Naujiena? Turime labai aukštos kvalifikacijos ir savo profesijai atsidavusių specialistų. Turime neblogiausiai aprūpintas sveikatos priežiūros įstaigas, universitetus. O sveikatos apsaugos ministrė (tada ministre ji dar nebuvo) kažkada buvo priversta duoti kyšį. O prezidentai, Seimo nariai, vyriausybių, ministerijų vadovai, prokurorai ir teisėjai, merai ir visas ,,valdžios elitas“ nėra davę? O gal tai, ką jie davė, vadinasi kitaip? Gal tai nesiskaito? O tai, ką duoda Lietuvoje gyvenantys (ir ne tik gyvenantys, bet ir trumpam grįžę iš migracijos) žmonės, vadinasi kyšiu. Visa laimė, kad tie žmonės ne ministrai, nėra kaip ir kur juos už tai išginti. Su ministru paprasčiau – prisipažinai, kad savo kailiu susidūrei su sveikatos apsaugoje bujojančiu pūliniu – lauk iš darbo. Žiopla buvai. Reikėjo tylėti, apsimesti, kad viskas Lietuvoje gerai, taip, kaip Europoje ar Amerikoje, ir būtum po Seimo rinkimų su didele išeitine kompensacija išėjusi. O dabar? O ką dabar daryti tiems likusiems, kurie yra valdžioje ir kurie yra davę? Prisipažinti ir... pasitraukti? Bet juk ištuštės prezidentūra, Seimas, nebeliks vyriausybės. O kas beliks iš prokuratūros, visų lygių teismų, savivaldos? O gal ir gerai būtų? Lietuva, kol susiformuotų naujas politinis elitas, tikrai taptų laisva. Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį pagyventume be melo, be intrigų, be dvigubų standartų, be pažeminimų. Atsigautų verslas. Pasijaustume pilnaverčiais savo krašto šeimininkais. Stop! Juk to tikrai neįvyks! Jie neprisipažins, o tuo labiau – nepasitrauks! Jie ir toliau nieko nekeis sveikatos apsaugos srityje. Jie turi, iš ko duoti, nes mes jiems mokame per didelius pagal jų atliekamą darbą atlyginimus. Mūsų „politinis elitas“ nesupranta, kad medicinos darbuotojui svajonė būtų gauti jo sugebėjimus atitinkantį oficialų atlyginimą, o ne iš ,,politinio elito“ nustekento Lietuvos gyventojo priimti jo atsineštus paskutinius sukrapštytus ar pasiskolintus grašius. O kiek Lietuvoje žmonių, kurie išvis nebesikreipia į medikus? Neišsprendę savo jėgomis savų sveikatos problemų, paprasčiausiai pasitraukia iš gyvenimo. Praeis kiek laiko, žiūrėk, kitas sveikatos apsaugos ministras, matydamas tragišką padėtį sveikatos apsaugos srityje, vėl ką nors leptels ir vėl bus pakeistas. Taip jau dvidešimt penkerius metus ,,reformuojame“ sveikatos apsaugą.
O kas Lietuvoje dedasi su viešaisiais pirkimais? Ir vėl naujiena? Ar Žemės ūkio ministerija kuo nors išsiskiria iš likusių valstybinių (biudžetinių) struktūrų? Ir vėl tiek metų nieko negirdime, kur atsiduria Europos ir mūsų valstybės pinigai? Nežinome, kad Lietuvoje yra etatiniai viešųjų pirkimų laimėtojai? Neteko nieko girdėti, kaip viešieji pirkimai vykdomi savivaldybėse? Ar šitaip atrodytų šiandieną mūsų miestai ir miesteliai, gyvenvietės, švietimo ir gydymo įstaigos,o tuo pačiu ir visa Lietuva, jeigu sąžiningai būtų vykdomi viešieji pirkimai, jei gaspadoriškai būtų panaudojamos tos lėšos, jeigu savo darbą tinkamai atliktų tos tarnybos, kurios privalo tai daryti, ir tos, kurios privalo šį procesą kontroliuoti? Keisčiausia, kad šioje srityje problema sprendžiama lygiai taip pat, kaip ir sveikatos apsaugoje – žemės ūkio ministrė prasižiojo, kad pačių iniciatyva atliekamas tyrimas, ir akimirksniu reakcija – ar nereikia ginti ministrės lauk. Ir vėl, kažką atleis iš pareigų, pastatys kitą ,,savą“ ir su viešaisiais pirkimais Lietuvoje viskas vėl tvarkoje. Kiek metų tai tęsiasi? Kiek dar tęsis? Jauskime saiką ir turėkime sąžinės.
Ir dar viena Lietuvoje ,,negirdėta naujiena“ – lyg ir aplinkos ministras atbuline data pasirašė kažkokį įtartiną dokumentą, kuris gali būti skirtas kažkieno asmeniniams poreikiams patenkinti. Ir vėl negirdėtas atvejis? Ir vėl Lietuvoje to nėra buvę? Lietuvos valdininkams tai nebūdinga? Dar taip neeuropietiškai nėra niekas pasielgęs? Nei juoktis, nei verkti. Juk mes Lietuvoje taip jau gyvename dvidešimt penkerius metus. Mes jau, gaila, bet susitaikėme su ta mintimi, kad kitaip ir nebus, kad mūsų „politinis elitas“ ir valdžios struktūros kitaip nesugeba dirbti. Ar jau pamiršome, kaip Seime buvo žaidžiama su įstatymais kai „valdžios elitas“ tvarkėsi savo žemių klausimus? Kiek įstatymų, poįstatyminių aktų reikalavimų verslas gavo vykdyti atbuline data? Kaip keičiamos administravimo ir kitos taisyklės po sutarčių su valstybinėmis institucijomis pasirašymo? Šį klausimų sąrašą galima tęsti be galo.
Aš jokiu būdu nepritariu tam, kas vyksta Lietuvoje ir kas įvyko trijose ministerijose, belaukiant grįžtančio Vyriausybės vadovo iš atostogų. Suprantu Prezidentės ,,susirūpinimą“. Tik nesuprantu to susirūpinimo pačios išraiškos. Pirmiausia, kaip sugrįžtuvėms buvo pajungta visa žiniasklaida. Jeigu nežinočiau savo Prezidentės sugebėjimų kelti įvairias intrigas, iš anksto paskelbti „kaltuosius“ bei, neturint Konstitucijos suteiktos teisės, duoti nurodymus ne tik ministrams, bet tuo labiau Ministrui Pirmininkui, iš žiniasklaidos būčiau susidaręs tokį vaizdą, jog p. Butkevičius su savo ministrais tiek prisidirbo, kad Lietuvos vyriausybė yra paskendusi korupcijos liūne. Kad išgarsėsime ne tik Europoje, bet ir Rusijoje. Gal taip ir yra. Bet man nesuprantama visoje šioje isterijoje buvo tai, kad išvis nesigirdėjo teisėsaugos institucijų. Kalbama apie korupciją vyriausybėje, o tie, kas turi tuo užsiiminėti, tyli. Labiau negu keista. Kyla logiškas klausimas – kodėl už Generalinį prokurorą, FNTT, STT žiniasklaidoje korupcijos Vyriausybėje klausimais kaltinimus pateikia Prezidentė? O kaip „kaltinamieji“ privalo elgtis, patarimus dalija, moko Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio lyderiai G. Landsbergis ir E. Masiulis? Tokia įvykių eiga sufleruoja – kol kas susilaikykime nuo kaltinimų. Palaukime, ką šiuo klausimu pasakys tie, kam priklauso ištirti ir pateikti kompetentingas išvadas. Lietuva kol kas yra teisinė valstybė. Joje yra kompetentingos teisėsaugos struktūros ir jos žino, kada ką reikia daryti. Tie, kurie galvojame, kad sugebame ir galime kištis į šių struktūrų veiklą, perimti jų funkcijas, turėtume pradžiai perskaityti, o po to ir įsisavinti, ką „sako“ Lietuvos Konstitucija.
O dabar paskutiniai įvykiai, man atrodo, akivaizdžiai visiems parodė, kad „politinis elitas“ bet kokiomis priemonėmis ir metodais jau ruošiasi Seimo rinkimams. Formuojama nuomonė apie atskirus politikus, partijas, Turime susitaikyti su tuo, kad tarp partijų ši nešvari kova tęsis iki pat Seimo rinkimų. Bet, Dieve, apsaugok mūsų Prezidentę nuo pagundos įsitraukti jai į partijų intrigas ir tuo pažeisti Lietuvos Konstituciją. Pirmieji požymiai neramina, todėl mes, rinkėjai, privalome nors iki spalio mėnesio būti labai budrūs.
Mokykimės atskirti šiaudus nuo grūdų. O kaip mums seksis, parodys Seimo rinkimai.
Pagarbiai Eidimtas VIEVERSYS
Viensėdžiai
