Prieš šimtmetį Lietuvoje vykusios nepriklausomybės kovos padėjo išsaugoti valstybingumą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, ketvirtadienį Kaune dalyvavęs 1918–1920 metais žuvusių Lietuvos karių atminimo minėjime.
„Mūsų kariai turėjo sunkų labai karą ir tos sudėtos aukos yra tikrai buvo labai vertingos ir neapsakomai mes turime jas vertinti dabar, šiandienos kontekste – kad turime valstybę, turime savo tradiciją, turime savo kultūrą, turime kalbą, turime sienas. Turime sostinę Vilnių“, – žurnalistams po renginio sakė generolas leitenantas.
Ceremonijos metu vyko iškilminga Lietuvos kariuomenės pajėgų ir sąjungininkų rikiuotė, prie nepriklausomybės kovose žuvusio nežinomo kareivio kapo padėtos gėlės, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui iššautos pagarbos salvės.
Po Pirmojo pasaulinio karo, 1918 metų vasario 16 dieną atkūrus nepriklausomą valstybę, jaunai Lietuvos kariuomenei teko atremti trijų stipresnių ir geriau ginkluotų priešų puolimą.
Lietuvos nepriklausomybės kovos 1918–1920 metais vyko su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija.
Tuomet savanoriškai savo valstybės ginti stojo paprasti Lietuvos žmonės ir per kelis mėnesius nuo Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradžios nepriklausomybės kovose kovėsi 10 tūkstančių savanorių.
Kaip sakė Klaipėdos universiteto istorikas Vytautas Jokubauskas, 1919 metų sausio 5 diena laikoma faktine šių kovų pradžia. Nors Raudonoji armija dabartinės Lietuvos teritoriją pasiekė dar 1918 met gruodį, tuo metu dar nebuvo nustatyta Lietuvos valstybės siena.
Istorikas pabrėžė, jog Lietuvos kariuomenei Raudonąją armiją sustabdyti pavyko tik Vokietijos karių ir kitų sąjungininkų tiektos paramos pagalba.
„Didžioji dauguma operacijų buvo sėkmingos tik todėl, kad šalia buvo Vokietijos kariuomenė su artilerija, su sunkiąja ginkluote ir galėjo kartu su Lietuvos kariais kariauti. Iš esmės iki Rokiškio Lietuvos karuomenė veikė su Vokietijos pagalba“, – žurnalistams sakė V. Jokubauskas.
Pasak jo, itin svarbi buvo ir, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų tiekta parama uniformomis, Didžiosios Britanijos Lietuvai skirta artilerija, šaudmenys ir kiti ginklai. Iš Vakarų sąjungininkų Lietuvos kariai gavo avalynės, konservų.
„Be šitos visos pagalbos Lietuvos kariuomenė tikrai nebūtų galėjusi kariauti ir apginti Lietuvos“, – sakė V. Jokubauskas.
Pasak jo, mūšiuose žuvo apie pusantro tūkstančio karių, tačiau įvertinus, kad dalis žmonių mirė nuo ligų, jų skaičius siektų kelis tūkstančius. Kiek kovose žuvo sąjungininkių karių nėra žinoma.
Kaune vykęs renginys atspindi Lietuvos kariuomenės pastangas šiemet skirti daugiau dėmesio nepriklausomybės kovoms.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
