Darom/juosta




Nesąžiningi gydytojai pelnosi iš apdraustųjų sveikatos draudimu

 

Draudikai pastebi, kad gydytojai pelnosi iš pacientų, apdraustų sveikatos draudimu: skiria jiems nereikalingus tyrimus ir procedūras, net operacijas, taip siekdami pasisavinti sveikatos draudimo išmokas. Europos draudimo bendrovė „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad toks medikų elgesys ne tik pavojingas pacientų gyvybei, tačiau ir kenkia jų ligos istorijai – vėliau gali kilti problemų įsigyjant kitus draudimo produktus, pavyzdžiui, gyvybės draudimą.

„Pastebime, kad kai apdraustasis sveikatos draudimu kreipiasi į privačią gydymo įstaigą dėl sveikatos sutrikimo, gydytojai skiria jam kuo daugiau tyrimų, nes žino, jog išlaidas padengs draudimo bendrovė. Jei pacientas nėra draustas sveikatos draudimu, tuomet esant tiems patiems negalavimams, dalis tyrimų įvardinami kaip rekomenduotini, bet nebūtini“, – teigia Laima Stasiulionienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė.

Kad pasisavintų kuo didesnes sumas, gydytojai pacientams nurodo papildomų diagnozių, kurios paprastai nebūna susijusios su pirminiais skundais dėl sveikatos. Draudikai atkreipia dėmesį, kad metų pabaigoje sirgti gali būti net pavojinga – pasitaiko atvejų, kuomet nesant didelei būtinybei skiriamos ir operacijos. Gydymo įstaigos taip siekia įsisavinti lėšas, kurios yra skiriamos iš Valstybinių ligonių kasų. Tokie įvykiai labai dažnai pasitaiko metų pabaigoje, kuomet pamatoma, jog yra nepanaudotų lėšų ir imamasi priemonių jas įsisavinti.

„Kai kurie atvejai itin įžūlūs, tarkime, per vieną dieną vienos įmonės net 8 darbuotojams buvo „išplautos“ ausys. Kiti atvejai kelia klausimų dėl kai kurių medikų profesinės etikos – pacientui užrašomos papildomos ligos diagnozės, jam net nežinant. Taip iškraipoma ligos istorija. Toks neatsakingas elgesys turi ir finansinių padarinių – kuo daugiau pacientas turi patvirtintų ligos diagnozių, tuo sunkiau ateityje jam bus apsidrausti, kad ir gyvybės draudimu“, – pasakoja L. Stasiulionienė.

Draudžiantis sveikatos draudimu „ERGO Life Insurance“ ne tik padengia iki 100 proc. gydymo priežiūros išlaidų, tačiau ir profilaktikos bei sveikatingumo paslaugų išlaidas. Dosnios išmokos masina nesąžiningus gydytojus – jie yra sukūrę ne vieną sistemą, kaip pasisavinti sveikatos draudimo pinigus.

„Iš dažniausiai pasitaikančių atvejų galima paminėti, kuomet profilaktiškai patikrinus pacientą panaudojamos ambulatorinio gydymo draudimo sumos, kurios paprastai yra naudojamos ligos atveju. Taip pat medikai pasiūlo ir apdraustojo šeimos nariams pasinaudoti sveikatos draudimu, o ligos diagnozės yra užrašomos apdraustojo vardu. Dar viena medikų „meškos paslauga“ pacientams – perrašomi dokumentai, kuomet keičiama diagnozė ar paslauga, kad apdraustasis gautų kompensaciją, nors šios paslaugos ar gydymas nebuvo suteiktas“, – sukčiavimo atvejus nurodo „ERGO Life Insurance“ atstovė.

Manipuliacija dokumentais gali turėti ir finansinių padarinių: pavyzdžiui, medikai nurodė, kad pacientui atlikti visi įmanomi tyrimai, lašinamos lašelinės su vitaminais ir kitais stiprinamaisiais preparatais. Draudikams pasidomėjus, kas slepiasi po šiomis procedūromis, paaiškėjo, kad tai viso labo masažai, o šie iš ambulatorinio gydymo lėšų nėra apmokami. Tokie „suokalbio“ atvejai dažni tarp gydytojų ir pacientų – paaiškėjus sukčiavimo faktui, išlaidas tenka padengti iš savo kišenės.

„Raginčiau tiek medikus, tiek pacientus atsakingai žiūrėti į gydymo procesą: vieniems nesirinkti Lietuvoje nepatvirtintų gydymo būdų, kitiems tokių gydymo metodų nerekomenduoti. Sveikata – brangiausia ką turime, todėl klaidų čia negali būti“, – teigia „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė.

Sveikatos draudimas yra sparčiai populiarėjanti draudimo rūšis. Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sveikatos draudimo įmokos sudarė 13 mln. eurų.

ERGO Baltijos šalyse

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode