Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui, padidėja ir oro tarša, nes namų šildymui pradedama kūrenti katilus, krosnis, židinius, o tai darant į aplinką išsiskiria dūmai.
Norint suprasti dūmų poveikį žmogaus sveikatai reikia žinoti, kad degant į aplinką patenka ne tik įprastiniai degimo produktai: sieros, anglies, azoto oksidai, smulkios kietosios dalelės, bet ir žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai: dioksinai ir furanai, kurie dažniausiai vadinami bendru pavadinimu – dioksinais. Šios medžiagos, sunkieji metalai ir kitos pavojingos cheminės medžiagos susidaro buitiniu būdu, dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo, deginant plastikinę tarą, gumą, impregnuotą ar dažytą medieną, medžio drožlių plokštes, senus baldus, drabužius, cheminėmis medžiagomis užterštus audinius, pakuotes ar kitas atliekas.
Gyvenamųjų namų kaminai yra neaukšti, todėl kenksmingos medžiagos neišsisklaido ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau aptinkami mėsoje, piene, daržovėse, vaisiuose.
Dūmų kenksmingumas žmogaus sveikatai
Dūmuose aptinkami dioksinai kaupiasi organizmo audiniuose. Net mažas dioksinų kiekis gali sukelti vėžį, kenkia odai, kepenims, imuninei, endokrininei, nervų ir dauginimosi sistemoms. Dioksinų poveikis ypač stiprus besivystantiems embrionams (galimi apsigimimai) ir naujagimiams. Jis siejamas su virškinimo sutrikimais, svorio sumažėjimu, raumenų, pilvo bei galvos skausmais, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės, kasos veiklos ir kitais sutrikimais. Dioksinai patekę į aplinką net dešimtimis metų išlieka nesuirę.
Su dūmais taip pat išsiskiria pavojingos žmonių sveikatai smulkios, nematomos kietosios dalelės. Tyrimų duomenimis, didžiausia kietųjų dalelių koncentracija nustatoma per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimą (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos) ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas, gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla.
Sunkieji metalai paprastai su dūmais išsiskiria kietųjų dalelių forma. Sunkieji metalai (švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris) žmogui yra nuodingi, jie neskyla, kaupiasi kauluose. Taip pat jie gali sukelti vėžį, apsigimimus, trikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą bei vystymąsi, ypač žalingi kūdikiams ir mažiems vaikams. Pavojų sveikatai gali kelti ir užterštų pelenų, likusių nuo tokių šiukšlių deginimo, išbarstymas sode ar ant lysvių. Ten auginamos daržovės, vaisiai ir uogos per dirvožemį kaupia sunkiuosius metalus ir taip kenkia mūsų sveikatai.
Esant netvarkingiems dūmtraukiams, dėl suskilusių krosnių teršalai patenka ir į gyvenamųjų patalpų orą, susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, padidėja rizika susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis, ar tiesiog apsinuodyti smalkėmis.
Priemonės sumažinti apsinuodijimo pavojingomis medžiagomis riziką
- Pagal galimybes naudokite mažiau taršias kuro rūšis (pvz., dujas, elektrą arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijunkti prie centralizuotų šilumos tinklų;
- Rūšiuokite atliekas. Jokiu būdu nedeginkite krosnyje plastikinės taros, gumos, drabužių, avalynės, dažytos ar lakuotos medienos, medžio drožlių plokščių, senų baldų, cheminėmis medžiagomis užterštų audinių ar pakuočių;
- Krosnis kūrenkite natūralia mediena, anglimis ar durpėmis;
- Krosnys turi būti tvarkingos ir kasmet valomos. Kai krosnyje tinkama trauka, malkos stipriai liepsnoja, išsiskiriančios dujų dalelės tiesiog sudega;
- Įsitikinkite ar šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, ar kuras yra švarus ir sausas;
- Pastoviai vėdinkite gyvenamąsias ir darbo patalpas;
- Kai oras užterštas, mažiau būkite lauke ir sumažinkite fizinį aktyvumą (bėgimą, greitą ėjimą ar kitą fizinį krūvį);
- Jei lauko oras užterštas, kiek įmanoma, būkite patalpose ir sandariai užsidarykite langus. Dūmuose esančios medžiagos ypač pavojingos rizikos grupės asmenims: vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Aplinkos oro kokybei stebėti Mažeikiuose yra įrengta oro monitoringo vieta. Jos pagalba yra nuolatos matuojamas oro užterštumas įvairiomis medžiagomis. Šią informaciją sužinoti gali kiekvienas apsilankęs Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje, adresu www.oras.gamta.lt (pasirinkus temą „Oro kokybė šiandien“).
Aistis Jankūnas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Telšių departamento Mažeikių skyriaus
vyriausiasis specialistas
laikinai vykdanti Telšių departamento
Mažeikių skyriaus vedėjo funkcijas
