Parama dėkojame




Sprogimas

Bažnyčiai – 80 metų

Užvakar Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia kartu su Porciunkulės atlaidais, kuriems 800 metų, minėjo savo gyvavimo 80-metį. Atlaidų Sumos šv. Mišias aukojo iš šios parapijos kilęs Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kunigas Virgilijus Poškus.

 

Sveikinimai ir linksmybės

Po šv. Mišių Savivaldybės mero sveikinimą bažnyčios jubiliejaus proga parapijos klebonui, vicedekanui kanauninkui Donatui Stulpinui perdavė vicemerė Irena Macijauskienė. Jubiliejaus proga sveikino ir kiti politikai bei tikintieji.

Bažnyčią floristinėmis puokštėmis papuošė klubas „Mano namai“, vadovaujamas Kristos Kinčienės.

Koncertavo Mažeikių folkloro ansamblis „Alksna“, vyko agapė.

Bažnyčios priešistorija

1922 m. Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, pagausėjo ir katalikų. Nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai sklypas paskirtas Birutės gatvėje, tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, kiti – kitoje geležinkelio pusėje. Naujos bažnyčios statybai tuomet ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų.

1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą,tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o J. Basanavičiaus gatve į bažnyčią būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčią J. Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, o pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.

Statybos istorija

1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai, bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderninti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų.

Prieš 80 metų

1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

Tačiau bažnyčia pastatyta ne visiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo prilyginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo, tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų – buvo talpi, gera akustika.

Karo pasekmė

Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo – iš visų pusių buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujauktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėnesį vėl joje atlaikytos pamaldos. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.

Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas.

Pirmieji vargonai

Nuo 1936 m. giedotojams akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos. Prie jų buvo tik vinklada, dumplės ir klaviatūra. Iš Akmenės bažnyčios gauta senų vargonų detalių, o iš Rygos pakviestas vargonų meistras Blukis surinko iš detalių ir suremontavo vargonus. Kauniškis Jurgis Astrauskas juos suderino, įdėjo principalą, prie jo priderino kitus balsus.

Altoriai

1938 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas šv. Antano altorius, kurio paveikslą nutapė dailininkas Kalpokas. Po II pasaulinio karo baigus bažnyčios atstatymo darbus, buvo sumanyta pakeisti Didįjį altorių. Iki tol buvęs nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos altorius daug kam nepatiko.1958 m. pagal Aloyzo Vilimo projektą Didžiajame altoriuje buvo pastatyta 3,4 m aukščio Švč. Jėzaus Širdies statula (aut. Kazimieras Švažas). Altorių statė meistras Jonas Ruginis. Iš pradžių statula buvo balta, vėliau nudažyta. Bažnyčios šone buvo suprojektuotas kuklus altorėlis su atnaujinta Kryžiaus kančia ir Šv. Magdalena. Altorėlį, skirtą kryžiaus relikvijoms laikyti, 1959 m. per Šv. Pranciškaus atlaidus pašventino kanauninkas J. Valaitis.

Bokšto kryžius

Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934–1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno Klaipėdos gatvėje. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis – 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys.

1916–1918 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekucija buvo vykdoma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrus nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius.

1996 m. rugpjūčio 4 d. bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pašventino buvęs Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.

2014 m. kovo 25 d. bažnyčios šventoriuje palaidotas 12 metų Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos tikintiesiems tarnavęs rezidentas kunigas jubiliatas Antanas Jurgaitis.

Dirbę vargonininkai

Pirmasis šios bažnyčios vargonininkas buvo Karolis Pukevičius (1885–1957). Čia taip pat dirbo vargonininkai Antanas Nuobara, Juozapas Kosas, Alfonsas Laureckas.

Renovacija

Šiuo metu renovuojama senamiesčio bažnyčia bus atkurta taip, kaip ją buvo suprojektavęs bažnyčios architektas ir didžiojo altoriaus autorius V. Landsbergis-Žemkalnis. Šį projektą tekstilę, knygas ir kitus eksponatus galima pamatyti Mažeikių muziejuje, kur kartu su bažnyčios bendruomene surengta bažnyčios jubiliejui skirta paroda.

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode