Darom/juosta




Kalėdos Lietuvoje. Apžvalga

apzvalgaViešpaties Gimimo džiaugsmu ganytojai dalijosi vaizdo žiniomis, sveikinimo laiškais, pamokslais, skambėjusiais bažnyčiose ir viešosios sklaidos kanalais. 

Arkivyskupas Gintaras Grušas Kalėdų vaizdo žinia patikina: angelų piemenims duotas pažadas galioja ir mums: Dievas nori suteikti mums didį džiaugsmą ir perduoti savo ramybę. Tačiau mūsų širdis lengvai užgožia šio pasaulio rūpesčiai, vietinės ar tarptautinės krizės. Arkivyskupas įspėja: Kalėdų šventės sūkurys lieka tik laikina pramoga, jei Kristus nėra centre. Patirti Viešpaties artumą galime tik tada, jei leidžiame sau nurimti, išgirsti mums kalbantį Dievo žodį ir įsileisti jį į savo gyvenimo centrą. Patys patyrę Dievo meilę galime ja dalintis su kitais.

Arkivyskupas Gintaras Grušas vaizdo žinia kreipėsi ir į Lietuvos kariuomenės ordinariato sielovadai patikėtus žmones. Jis primena kariams būtiną budrumą bei ištikimybę savo misijai ir kviečia visus „nenuleisti akių nuo svarbiausios gyvenimo užduoties: likti Dievo artume“.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimo laiškas pavadintas „Kalėdos – Dievo dovana žmonijai“. „Pažinti kūdikiu tapusį Dievą, kuris įsikūnijimu įsipareigojo mylėti iki mirties, reiškia pajusti Dievo širdį. Priimti šį Viešpaties atsidavimą žmogui – tai atrasti amžinojo gyvenimo raktą. Giliausia Kristaus įsikūnijimo prasmė yra dovanoti save iki galo. Jei žmogus nori tai suprasti, turi atrasti savo pašaukimą, kaip save dovanoti kitiems“. Kauno arkivyskupas tęsia: „Šiais Amoris Laetitia-Šeimos metais ypač prisimename, kad Kalėdos yra šeimos šventė. Išganytojas ateina į šeimos aplinką ir paliudija, kokia svarbi šeima, glausdama Dangaus dovaną – kūdikį“.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius jau ne pirmą kartą kreipiasi į Žemaičių krašto žmones gražia žemaičių kalba ir užbaigia savo Kalėdų sveikinimą savo atliekamu muzikiniu kūriniu.

Vilkaviškio vyskupas Kalėdų laiške rašo: „Jėzaus gimimas yra nepranokstamas vilties ženklas visai žmonijai. Jis reikšmingesnis už epochinius žmonijos įvykius, mokslo vystymąsi, kultūrinę raidą, keliones į kosmosą. Jis svarbesnis ir už medicinos pažangą, vaistų ar vakcinų sukūrimą.“ Vyskupas Rimantas Norvila tęsia sveikinimą pandemijos metais dažnai girdimiems žodžiams suteikdamas viltingą prasmę: „Jėzaus gimimas skelbia apie beribę Dievo meilę ir įkūnija ją žemėje, kviečia mus būti jos dalininkais. Galėtume sakyti jog anuomet, prieš du tūkstantmečius, Betliejuje pasklido Dieviškos Meilės virusas, kurio sklaida visoje žemėje nesibaigia ir šiandien, nesibaigs ir iki laikų pabaigos.“

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM sveikinimo laiške primena apaštalo patikinimą, kad krikščionys priklauso „Kristaus giminei“ (plg. Apd 17, 26) ir tikinčiuosius vadina „Kalėdų žmonėmis“. Vyskupas rašo: „Mes, Šventų Kalėdų žmonės, neišvengiamai turime gyventi, judėti ir būti Kristuje, kaip kad Dievas gyvena, juda ir esti žmoguje, idant Dievas per mus pašventintų šių dienų pasaulį, o mes patys vis panašėtume į Jėzų Kristų“. Toliau ganytojas pažymi: „Mes, krikščionys nuolat pratinamės Kalėdų Vaikelyje atpažinti tikro asmens tikrą veidą, ne tik Dievo, bet ir žmogaus“. Jis taip pat cituoja popiežiaus emerito Benedikto XVI įžvalgą apie tai, kad Kalėdos yra visuotinė šventė, net tiems žmonėms, kurie nelaiko savęs tikinčiaisiais: „Tai šventė, kuri apdainuoja gyvenimo dovaną“.  

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas sveikinimo žodžiu taip pat pažymi, kad „švęsdami Kalėdas mes taip pat pasijuntame labiau žmonėmis, sukurtais pagal Dievo mintį ir planą. Patiriamas džiaugsmas yra tiesiog juntamos Dievo meilės mums skambesys. Per Kalėdas dėkojame Dievui, kad esame žmonėmis, kad kiekvieno mūsų laukia amžinas gyvenimas Dieve. Evangelija mums rodo kelią, kaip viską matyti Dievo akimis, kaip jausti ir mylėti Jo širdimi, kaip Jo pavyzdžiu atiduoti save dėl kitų“. Šiandienos iššūkių akivaizdoje ganytojas drąsina pasitikėti, kad „Jėzus visada yra su mumis. Jis yra visatos ir istorijos Viešpats“. Pavojingiausia būtų likti „be vilties ir be Dievo pasaulyje“ (plg. Ef 2,12). Ganytojas baigia sveikinimą primindamas, kad drauge su visuotine Kristaus Bažnyčia pradėjome popiežiaus Pranciškaus paskelbtą sinodinį kelią: „Tai mūsų, tikėjimo brolių ir seserų kelias kartu su Kristumi. Tai Bažnyčios kelias, kuriuo eidami klausomės Kristaus, girdime vieni kitus, kalbamės su Kristumi ir vieni kitais“.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ vaizdo žinioje primena, kad ne tik anuomet, bet ir šiandien kai kurie žmonės priešinasi Viešpaties Gimimo įvykiui. Ganytojas pažymi „švenčiame Kalėdas tokiu metu, kai sekuliarus pasaulis ne tik Jėzaus, bet net Kalėdų vardą bando eliminuoti iš žmonių kalbos. Kas yra nutikę dabarties žmogui, kad jis tiesiog bijo, kad kas nors neprimintų apie Jėzaus gyvenimą žemėj?“. Kardinolas kviečia mus sekti Marijos pavyzdžiu, tyliai kontempliuojant Dievo meilės slėpinį. Apie Mariją, labiausiai išgyvenusią Dievo artumą evangelistas Lukas sako: Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.

Arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ vaizdo žinioje sako: „Dažniausiai įsivaizduojame Kalėdas kaip ramią, gražią šeimos šventę – ji tokia ir yra. Bet dar daugiau. Jėzus ateina į visą pasaulį: į mūsų santykius, į mūsų darbus, į mūsų bendrystę“. Ganytojas ragina  klausyti Evangelijos– ne gandų, ne gąsdinimų, bet mus drąsinančio Jėzaus žodžio, kuris kviečia gyventi meile ir prisiimti atsakomybę už mūsų pasaulį, už mūsų ateitį.

Piemenėlių Mišiose Vilniaus arkikatedroje sakytame pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas dalijosi Evangelijoje skelbiamu džiaugsmu ir ramybės pažadu, bet drauge nurodė dalykus, kurių dar turime mokytis. „Ramybė yra tai, ko mes visi trokštame ir ką sunkiai galime įsivaizduoti šiandienos realijų fone: pandemija, migrantai, karai ir neramumai pasaulyje, trapi planetos padėtis, susipriešinusios visuomenės. Bet apaštalas Paulius savo laiške, antrajame skaitinyje, pabrėžia, kad mes dar turime kai ko išmokti“, – sakė ganytojas. Jis plėtojo mintį apie didįjį meilės įsakymą ir žmogiškąsias ribas pranokstančią Dievo meilės apimtį: „Dievas myli visų tikėjimų, tautų ir rasių žmones. Jis myli jaunus ir senus, vienišus ir šeimos meile besidžiaugiančius.[...] Jis myli vietos gyventojus, bet jis myli ir migrantus. Jis myli skiepytus ir tuos, kurie nesiskiepija. Myli turinčius galimybių pasą ir jo neturinčius. Jis sugeba mylėti gydytojus ir ligonius, myli turinčius potraukį skirtingai lyčiai ir tuos, kurie turi potraukį tai pačiai lyčiai. Dievas myli abstinentus, saikingai geriančius, ir tuos, kurie turi priklausomybių. Jis myli tuos, kurie džiaugiasi gyvenimu, ir tuos, kurie vargsta dėl depresijos ar kitos psichinės ligos. Dievas myli mūsų draugus, bet jis taip pat myli mūsų priešus“. Arkivyskupas baigė pamokslą primindamas Dievo mylimiems žmonės skirtą pažadą ir pradėtą Sinodo kelionę, mokančią atpažinti, kad „mes, sudarantys Kristaus Bažnyčią esame jo mylimi žmonės“.

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode