Darom/juosta




Porciunkulės atlaidai ir šventovės 85-metis

Rugpjūčio 1-ąją ir 2-ąją Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, kartu su Porciunkulės atlaidais, mini savo gyvavimo 85-metį.

Sekmadienį atlaidams vadovavo kan. relig. m. mgr., lic. kun. Andriejus SabaliauskasPo Sumos šv. Mišių šventoriuje koncertavo kapela „Linksmieji vyrukai“, vyko agapė.

Atlaidų kilmė

Rugpjūčio 2 dieną, po visų rugiapjūtės darbų, liaudyje buvo paplitęs paprotys pavaišinti pirmuoju derliumi visus tuos, kurie kenčia nepriteklių. Jiems būdavo atnešama duonos, kitų maisto produktų. Įvedus krikščionybę tą dieną pradėta švęsti Šv. Mergelės angeliškosios šventė, ypač reikšminga vienuoliams pranciškonams, kurie šią šventę vadina Porciunkule (nedidelis miestelis Italijoje, kur XIII a. Pranciškus Asyžietis atstatė mažytę koplytėlę ir prie jos įsteigė Mažųjų brolių pranciškonų vienuolyną).

Bažnyčios priešistorija

1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą, tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas – Birutės gatvė neišgrįsta, o J. Basanavičiaus gatve į bažnyčią būtų patogu ir sausa ateiti.

1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus.

Bažnyčią nuspręsta pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.

Statybos istorija

1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Statybai skirtas 2 ha sklypas. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai, bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko vyskupijos kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderninti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, gyvenęs Mažeikiuose.

1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų.

1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

Karo pasekmė

Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo – iš visų pusių buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujauktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėnesį vėl joje atlaikytos pamaldos. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.

Bažnyčią 1943 m. dekoravo dailininkas R. Kalpokas.

Pirmieji vargonai

Nuo 1936 m. giedotojams akomponavo tik fisharmonija, o apie 1959 m. buvo pastatyti maži keturių balsų vargonėliai, parvežti iš Jelgavos.

Altoriai

1938 m. gegužės 1 d. buvo pašventintas šv. Antano altorius, kurio paveikslą nutapė dailininkas Kalpokas. Po II pasaulinio karo baigus bažnyčios atstatymo darbus, buvo sumanyta pakeisti Didįjį altorių. Iki tol buvęs nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos altorius daug kam nepatiko. 1958 m. pagal Aloyzo Vilimo projektą Didžiajame altoriuje buvo pastatyta 3,4 m aukščio Švč. Jėzaus Širdies statula (aut. Kazimieras Švažas). Altorių statė meistras Jonas Ruginis. Iš pradžių statula buvo balta, vėliau nudažyta. Bažnyčios šone buvo suprojektuotas kuklus altorėlis su atnaujinta Kryžiaus kančia ir Šv. Magdalena. Altorėlį, skirtą kryžiaus relikvijoms laikyti, 1959 m. per Šv. Pranciškaus atlaidus pašventino kanauninkas J. Valaitis.

Bokšto kryžius

Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934–1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno Klaipėdos gatvėje. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis – 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys.

Šventoriuje

1916–1918 m. vokiečiai sušaudė apie 60 mažeikiškių. Egzekucija buvo vykdoma bažnyčios vietoje, o sušaudytieji palaidoti bažnyčios šventoriuje, apie 6 metrus nuo sienos, ties pirmuoju langu, toje pusėje, kur yra Šv. Antano altorius.

1996 m. rugpjūčio 4 d. bažnyčioje atidengta memorialinė lenta jos statytojo Stanislovo Budvyčio garbei. Ją pašventino tuometinis Telšių Katedros dekanas kunigas Juozas Šiurys.

2014 m. kovo 25 d. bažnyčios šventoriuje palaidotas 12 metų Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijos tikintiesiems tarnavęs rezidentas kunigas jubiliatas Antanas Jurgaitis.

2016 m. liepos 31 d., švenčiant Porciunkulės atlaidus, bažnyčia minėjo 80-ties metų sukaktį, Tą kart Sumos Šv. Mišias aukojo iš Mažeikių kilęs Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kun. Vigilijus Poškus.

Bažnyčia renovuota

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, vadovaujant dabartiniam klebonui kan. Donatui Stulpinui, atkurta taip, kaip ją buvo suprojektavęs bažnyčios architektas ir didžiojo altoriaus autorius V. Landsbergis-Žemkalnis: į altorių gražinta nukryžiuotojo Kristaus ir po jo kojomis suklupusios Švč. Marijos Magdalenos skulptūra „Pieta", kuri įrašyta į Kultūros paveldo objektų registrą.

Bažnyčia atnaujinta neatpažįstamai: išdažytos sienos, įrengtos šildomos grindys, nauja garsinimo aparatūra, ant sakyklos atnaujinti buvę uždažyti evangelistų šventųjų Jono, Mato, Morkaus ir Luko atvaizdai, atlikti kiti atnaujinimo darbai.

Į šią šventovę atvežti Przemysl (Peremyšlio) mieste, Lenkijoje, pagaminti varpai: pirmieji du - praėjusių metų liepos mėnesį, trečias – šiemet, birželį. Vienas žalvario liejinio varpas sveria 100 kg, kitas – 150 kg, trečias – 70 kg.

Atlikta bažnyčios bokšto rekonstrukcija.

Parapijoje dirbę klebonai

Stanislovas Budvytis  – 1929-1939 m.; Vladislovas Baltiejus – 1939-1940 m.; Vaclovas Rašimas-Gerasimavičius – 1941-1945 m.; Alfonsas Sirys – 1946 m.; Jurgis Latvėnas – 1950-1952 m.; Stanislovas Gorodeckis – 1947-1963 m.; Juozapas Miklovas –1963-1979 m.; Jonas Gedvila – 1981–1991 m.; Tadas Poška –1991-1993 m.; Juozas Vaičius – 1993-2002 m.; Zenonas Degutis – 2002-2004 m.; Rimvydas Marozas – 2004-2012 m.; Donatas Stulpinas – nuo 2012 m.

Kiti, čia dirbę, dvasininkai

Vaclovas Martinkus, Adolfas Vainauskas, Stasys Valiušaitis, Alfonsas Klimavičius, Bronislovas Jurgutis, Alfonsas Sirys, Julijonas Tamošauskas, Jonas Pakalniškis, Stanislovas Anužis, Jonas Bučelis, Mykolas Petrauskas, Kazys Žąsytis, Petras Tverijonas, Egidijus Arnašius, Jonas Ačas, Juozas Rudys, Vytautas Tamašauskas, Vytautas Norbutas, Vytautas Dvaržeckis, Robertas Romanovski, Antanas Šimkus.

Autorės nuotr.

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/portalasbudas.lt/photos/pcb.3032031110407515/3032017510408875/

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode