Sprogimas

Saugomose teritorijose lankytojų laukia nauji atradimai

laukiaLietuvos saugomos teritorijos ir šį vasaros sezoną pasitiko praturtėjusios naujais, geriau pritaikytais lankymui objektais,  patogesne, atnaujinta infrastruktūra. Lankytojų laukia daug neatrastų vietų ir dar nematytų gamtos vertybių. 

Pagerbti Lietuvos raudonosios knygos autoriai ir rengėjai

rengejaiTrečiadienį ministras Simonas Gentvilas įteikė po Lietuvos raudonąją knygą ir padėką kiekvienam iš penkiasdešimties naujojo leidinio  autorių, taip pat jo rengėjams, redakcinės kolegijos nariams. „Lenkiuosi prieš jus už šią dovaną Lietuvos visuomenei, už šį didelį darbą“, – sakė ministras.

Tūkstančiai lašišų ir šlakių papildė Lietuvos upes

slakiuLašišos ir šlakiai – ko gero, yra labiausiai trokštamas žvejų laimikis. Siekiant pagausinti lašišinių žuvų išteklius Lietuvos vidaus vandenyse, šiomis vertingomis žuvimis buvo praturtinti Lietuvos upių – Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Minijos, Jūros, Bartuvos ir pajūrio Šventosios – baseinai.

Neariminė žemdirbystė – nauda ir žmogui, ir gamtai

naudaAr įmanoma nearti laukų ir gauti naudos? Neariminės žemdirbystės ūkius aplankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs – taip, įmanoma ir patartina: neariminė žemdirbystė gelbsti dirvą nuo erozijos, o pasėlius – nuo ligų.

Lubinų sezonas: skinkite kuo daugiau, taip padėsite išsaugoti vietines augalų rūšis

lubinuPievos, pamiškės ir pakelės jau mėlynuoja – pradeda žydėti lubinai. Tai invazinė, viena agresyviausiai plintančių augalų rūšių, todėl aplinkosaugininkai ragina juos skinti ir merkti į vazas, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrandinus sėklų.

Baliniai vėžliai ir raudonpilvės kūmutės sugrįžta į gimtąsias Dzūkijos balas

balasRytoj į Metelių ir Veisiejų regioninius parkus sugrįš rekordinis skaičius balinių vėžlių – 125 – ir varlyčių raudonais pilvais – 318. Reti, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai saugiai praleido pirmuosius savo gyvenimo metus Lietuvos zoologijos sode. Dabar jie pakankamai sustiprėję, kad galėtų išgyventi natūralioje aplinkoje patys.

Saulės elektrinėms įsirengti papildomai bus skirta 2,4 mln. eurų

saulesEnergetikos ministerija skirs papildomą 2,4 mln. finansavimą iš Sanglaudos fondo žmonėms, norintiems įsirengti saulės elektrines. Baigus vertinti per balandžio mėnesį pateiktas paraiškas 1,5 mln. eurų buvo skirti 881 gyventojui saulės elektrinėms iš elektrinių parkų įsigyti. Didžiulio populiarumo susilaukė galimybė įsirengti savo nuosavą saulės elektrinę ant namo stogo ar kitoje nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Tokių paraiškų teigiamai įvertinta buvo 4050, o prašoma paramos suma siekia 11 mln. eurų ir viršija iš anksto planuotą paramos sumą. 

Iš šiemetinės paramos bus renovuota daugiau kaip tūkstantis privačių „kiaurų“ namų

kiauruŠiemetinė Klimato kaitos programos 11 mln. eurų parama leis modernizuoti daugiau kaip 1300 privačių vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų. Jeigu juos sąlygiškai perkeltume į vieną miestą, tai pagal gyventojų skaičių galėtų būti Ramygala arba Salantai. Daugiausia –  net 893 – iš tų namų yra F energinės klasės, t. y. energiniu požiūriu „kiauri“ namai, kuriems šildyti reikia itin daug energijos sąnaudų.

2,5 mln. eurų valstybės paramos – negyvenamosios paskirties pastatams renovuoti

negyvenŠiemet iš Klimato kaitos programos bus skirta 2,5 mln. eurų juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų renovacijai. Į valstybės paramą pretenduoti gali viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, gamybos ir kiti negyvenamosios paskirties pastatų savininkai ir valdytojai, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas.

Daugiau kaip tūkstantis gyventojų šildysis nebe iškastiniu kuru, o atsinaujinančiais energijos ištekliais

sildysisNamų ir butų savininkams, nusprendusiems atsisakyti taršių, iškastinį kurą naudojančių šildymo įrenginių ir vietoje jų įsigyti šilumos siurblius arba biokuro katilus, bus išmokėta daugiau kaip 3,2 mln. eurų kompensacijų iš Klimato kaitos programos. Jie būstui šildyti naudos nebe aplinką teršiantį kurą – gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus, o biokurą, geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.

Elektra nuo liepos gali brangti 8 proc., dujos – iki 50 proc.

Rinkose augant žaliavų kainoms, elektra nuo liepos daugumai vartotojų turėtų brangti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc.

Jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtins naujus tarifus gyventojams, bendrovės „Ignitis“ populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėtų 7,8 proc. (1,1 cento) iki 15,2 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. (1,6 cento) iki 17,7 cento (dienos) ir 6 proc. (0,6 cento) iki 10,6 cento (nakties ir savaitgalio), nurodoma VERT posėdžiui skirtoje pažymoje.  

Klaipėdoje apdovanotas Metų renovacijos projektas

renovaciAplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku šiandien įteikė apdovanojimą „Metų renovacijos projekto 2021“ rinkimuose nugalėjusio Klaipėdos daugiabučio bendruomenės, įmonių, kurios įgyvendino projektą, atstovams.

Nedėkime į lėkštes nykstančių rūšių žuvų – tausokime jų išteklius

nedekimeLietuvos gamtos fondas (LGF), bendradarbiaudamas su Pasaulio gamtos fondu, parengė atnaujintą sąmoningam žuvies vartotojui skirtą gidą „Nyksta žuvys“, siekdamas atkreipti dėmesį į nykstančių žuvų rūšių išsaugojimo problemas ir padėti suprasti, kaip žuvį ir kitas jūros gėrybes vartoti, kad nepažeistume jautrių ekosistemų ir leistume ištekliams atsinaujinti.

Lankymasis valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose – pagal pakeistą tvarką

gamtiniuoTrijuose valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose – Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės – keičiasi lankymosi tvarka. Pakeitimai numatyti šių rezervatų naujos redakcijos nuostatuose, kuriuos trečiadienį patvirtino Vyriausybė. Nuostatai pakeisti Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) siūlymu.

Kaip užsidirbti papildomai iš savo dirbtuvių?

Šiais laikais, kaip niekada anksčiau, žmones vilioja galimybė dirbti sau. Jeigu ir jūs pagalvojate apie tai, kad būtų visai gerai užsidirbti ne iš samdomame darbe atliekamų užduočių, bet iš kažko, ką galite padaryti savomis rankomis – šis straipsnis galbūt jums bus naudingas. Norime patarti tiems, kurie galbūt moką šį bei tą konstruoti, taisyti ar gaminti. Jeigu jūs turite dirbtuves arba norite užsidirbti iš jų, skaitykite ir sužinokite, kokių įrankių jums reikės bei į kokią veiklą orientuotis – geriausia!

Atsakas pandemijai – santarvė su gamta

santarPirmadienį, pažymint Europos parkų dieną, žmonės kviečiami pabūti gamtoje ir su gamta. Pasaulį apėmusi Covid-19 pandemija dar kartą pabrėžė žaliųjų erdvių poreikį. Europos atkūrimo plane numatoma sukurti ekologiškesnę ir atsparesnę Europą. 

„Žalioji“ ekonomika: Lietuva siekia tapti tvariųjų finansų centru

finansuLietuva kartu su Europos Komisija (EK) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) vykdo tvarių finansų projektą, kuris suteiks daugiau galimybių Lietuvos įmonėms pritraukti lėšų vykdyti tvarią veiklą bei sukurs palankesnes sąlygas instituciniams investuotojams, tarp jų ir tarptautiniams, investuoti Lietuvoje. Jo metu rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvariųjų (žaliųjų) finansų bei Tvariųjų finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija.

Gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti – 6,5 mln. eurų

gatviuBeveik 6,5 mln. eurų – tokia suma skirta šalies savivaldybėms gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti. Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pasirašytais įsakymais finansavimas skirtas visoms savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, kurios pagal antrąjį kvietimą pateikė paraiškas ir išreiškė norą atsinaujinti. 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode