Parama dėkojame




Didėjantis avių skaičius verčia ieškoti naujų rinkų

Manoma, kad pirmosios avys buvo prijaukintos prieš 10–12 tūkst. metų. Lietuvos teritorijoje jos atsirado maždaug II tūkst. pr. Kr. Šie gyvūnai puikiai prisitaiko prie įvairiausių klimato ir mitybos sąlygų, ir tai lėmė platų jų paplitimą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu 10452 augintojai laiko 186370 avių. Taigi vidutiniškai po 18 avių viename ūkyje. Ir nors avių skaičius nuolatos auga, jis dar toli nuo to, kuris vyravo tarpukario Lietuvoje. Tada avininkystė išgyveno tikrą pakilimą ir šalies ūkininkai augino net 1,5 milijono avių.

Vos prieš keliolika metų padėtis avininkystės sektoriuje buvo labai prasta: Lietuvoje auginta vos 11 tūkst. avių ir spėliota, kad ši gyvulininkystės šaka visai išnyks. Visgi ilgainiui avininkystė ėmė populiarėti ir augintojų skaičius kasmet didėja. Tuo tarpu Europoje pastebimos priešingos tendencijos – avių nežymiai mažėja.

Vyrauja smulkūs ūkiai ir avys mėsai

UAB „Šeduvos avininkystė“ direktoriaus Rimanto Kairio teigimu, nors avių skaičius padidėjo, gyvų avių pirkimas mėsai ir veislei yra sumažėjęs. Dalį gyvų avių lietuviai eksportuoja į Vokietiją. Visgi ši šalis ir pati turi stiprų avininkystės ūkį, todėl lietuviams reikia ieškoti naujų rinkų.

Avininkyste Lietuvoje daugiausiai užsiima smulkūs ūkiai, stambiųjų ūkių nėra daug. Šalyje auginamos 35 veislių avys, pasaulyje jų priskaičiuojama apie 600. Bene populiariausia avių rūšis mūsų krašte – Lietuvos juodgalvės. Vokietijos juodgalvės, Sufolkų, Romanovų, viltšyrhornų, ostfryzų veislės avys taip pat plačiai auginamos šalyje. Stambiųjų veislių avinų svoris gali siekti iki 100–150 kg, o ėriavedžių – 70–90 kg. Smulkesnės veislės bene dvigubai lengvesnės.

„Nors Lietuvoje nemažai skirtingų avių veislių, tačiau, kai reikia jas parduoti, susiduriama su problemomis. Ūkiai maži, jie negali pasiūlyti didelių avių kiekių, be to, laikoma nemažai mišrūnų, kurios tinkamos mėsai, bet ne veisimui“, – pasakojo R. Kairys.

Tikriausiai ne vienam avys, pirmiausia, asocijuojasi su vilna. Visgi paklausos Baltijos šalyse jai nėra ir ūkininkai vilną realizuoja kaip išmano. R. Kairys pasakojo, kad įmonė savo vilną eksportuoja į Lenkiją ir jos pardavimas dažniausiai neatspindi tų išlaidų, kurias ūkininkai patiria kirpdami avis.

Lietuvoje avienos valgoma mažai

Pašnekovas neabejoja, kad kiaulių maro atvejai privers nemažai ūkininkų persiorientuoti ir avių augintojų turėtų dar padaugėti. Visgi tai nereiškia, kad lietuviai dėl to pradės valgyti daugiau avienos, todėl augintojai turės plėsti prekybą į užsienio šalis. Lietuvoje yra stiprios vištienos, jautienos ir kiaulienos valgymo tradicijos, kurių taip paprastai nepakeisi. O štai Islandijoje ir Farerų salose vienas žmogus per metus suvartoja apie 10–15 kg avienos, tad paklausa ten didžiulė.

Europos Sąjungos vidurkis kuklesnis: vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgo 3,5 kg avienos. Tačiau ir tai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje, kurioje šis skaičius siekia vos 300 gramų. ES valstybės sugeba patenkinti maždaug 85 proc. savo avienos poreikių, o likęs kiekis įsivežamas iš kitų šalių. Tad avių auginimas dar turi nemažai potencialo.

Aviena laikoma sveiku pasirinkimu: joje daug kalcio, fosforo ir geležies bei gerokai mažiau cholesterolio nei kiaulienoje ar jautienoje. Parduotuvėse kilogramas avienos gali kainuoti 8–11 eurų.

Kalvota ir nederlinga žemė ko gero ne vienam ūkininkui yra tikras galvos skausmas. Tačiau tokios sąlygos  palankios veisti avis. Lietuvoje daugiausiai avių auginama Alytaus (12716) ir Anykščių (10007) rajonuose. Tiesa, Alytaus krašte yra bene tris kartus daugiau avių augintojų, nes čia vyrauja smulkesni ūkiai.

Plėtoja juodgalvių avių genofondą

UAB „Šeduvos avininkystė“ vykdo ypatingą misiją: tai valstybinis ūkis, kurio tikslas saugoti ir plėtoti Lietuvos juodgalvių avių genofondą. Šiuo metu ūkis turi keturias genealogines linijas ir kuria dar vieną.

Bendradarbiaudamas su Aleksandro Stulginskio universitetu ūkis vykdo avinukų kontrolinį penėjima ir mėsos kokybės stebėjimus. 2015 m. buvo atidaryta 250 avinukų kontrolinio penėjimo stotis, kuri pasitarnaus juodgalvių avių veisimui. Skerdiena yra matuojama, sveriama, vertinama, nustatomos cheminės savybės ir renkami kiti duomenys. Taip galima įvertinti, kuris avinas yra tinkamas veislei, o kurį reiktų papjauti.

ŽŪM

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode