Darom/juosta




Metų dosjė: klimato valdymas, žiedinė ekonomika, žalieji pirkimai, nauji transporto ir renovacijos standartai

dosjeAštuonioliktajai Vyriausybei šį šeštadienį sueina pirmieji kadencijos metai. Per pirmuosius metus aplinkos ministro Simono Gentvilo vedama Aplinkos ministerija sudėjo pamatą klimato kaitos valdymui ir žiedinės ekonomikos spurtui, sukūrė naują standartą žalinant viešuosius pirkimus ir šalies transportą.

Klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Tačiau Europos žaliasis kursas šią krizę padės įveikti, kartu ir Lietuva, kurioje pradėjome negrįžtamą ekonomikos transformaciją. Mes kartu sparčiai judame žiedinės ekonomikos link:sustiprinome gamintojų atsakomybę tvarkant pakuočių atliekas, įtvirtinome vienkartinio plastiko naudojimo mažinimo principus“, – sako Simonas Gentvilas.

Vienas svarbiausių metų darbų – Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, numatanti, kaip per ateinančius tris dešimtmečius šalies ekonomiką transformuoti į neutralią klimatui ir užtikrinti ūkio bei ekosistemų atsparumą klimato kaitos padariniams.

Padėtas pagrindas Lietuvos ekonomikos transformacijai į žiedinę: priimtas ES reikalavimus perkeliantis reguliavimas, sustiprinta gamintojų atsakomybė tvarkant pakuočių atliekas, įtvirtinti vienkartinio plastiko naudojimo mažinimo principai, nustatyti  po atliekų deginimo susidariusių pelenų, šlakų ir padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai, Seimui pateiktas sąvartyno mokesčio didinimo projektas, kaip būtina sąlyga vystytis žiedinei ekonomikai. 

Optimizuotas pastatų renovacijos procesas: įsteigtas naujas pastatų renovacijos kompetencijų centras, sudarytos palankios sąlygos greičiau ir tiksliau parengti daugiabučio renovacijos investicijų planą, renovacijai iš organinių medžiagų spartinti gauti papildomi 217,8 mln. eurų iš Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo bei 20 mln. eurų savivaldybių pastatams atnaujinti iš naujojo ES Modernizavimo fondo.  

Statybos užbaigimo procedūros bus skaidresnės, paprastesnės ir ne taip ilgai užtruks, sumažės administracinė našta statytojams. Numatyta, kad neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai. Skaitmeniniai projektavimo ir statybos metodai bus privalomi viešajame sektoriuje – tai paspartins statybų sektoriaus skaitmeninimą ir technologinę pažangą.

Šiemet patvirtinta žaliųjų pirkimų organizavimo tvarka padeda mažinti poveikį aplinkai skatindama pirkti tik žaliai, taip perkančių įstaigų, įmonių ir organizacijų daugėja – šiuo metu jų jau yra 240. Per metus gerokai priartėjome prie Vyriausybės nustatyto tikslo, kad nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai būtų žalieji. Žaliųjų pirkimų rodiklis šių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 18,3 proc. palyginus su 2020-aisiais, kai žalieji pirkimai sudarė tik 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės.

Per šiuos metus sunaikinta beveik 10 tūkst. taršių automobilių, juos pakeitė mažiau taršūs automobiliai, elektromobiliai, paspirtukai, dviračiai, kuriuos per 12 tūkst. žmonių įsigijo pasinaudodami valstybės subsidijomis. Aktyviai naudotasi finansine parama įsigyjant ir naujus netaršius šildymo katilus.

Natūralių buveinių tinklo „Natura 2000“ plotas Lietuvoje padidėjo daugiau nei 2 tūkst. ha. Teritorija, kurią apima šis didžiausias pasaulyje saugomos gamtos tinklas tolygiau išdėstyta geografiškai, įgijo daugiau vientisumo. Jos parenkamos ir esamos plečiamos siekiant kuo labiau sutapatinti su jau esamomis saugomomis teritorijomis, siekiant, kad natūralios buveinės ir jose įsikūrusios rūšys šalyje būtų saugomos tolygiai sukuriant ekologines jungtis.

Prie aplinkos saugojimo galės aktyviau prisijungti ir visuomenė. Patvirtinti įstatymų pakeitimai suteikia neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams daugiau teisių, atsiranda galimybė patruliuoti savarankiškai ir įgis įgaliojimus penkeriems metams saugoti gamtą visoje Lietuvoje. 

XVIII Vyriausybė prisiekė 2020 m. gruodžio 11 d.

Aplinkos ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode