2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais, todėl visose bibliotekose vyksta daug renginių. Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 8 d. skaitytojai dalyvauja skaitymo skatinimo akcijoje „Vasara su knyga“. Bibliotekose organizuojami skaitymai skleidžiant bendrą žinią: „Skaitymas yra malonumas, skaitymas yra atostogos, skaitymas yra bendravimas.“ Šioje akcijoje dalyvauja ir 18 Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filialo skaitytojų.

Tęsinys

Vis kalbėjau apie Priiskovajos kapinių tvoros ir kryžiaus statymą. Pagaliau tai įvyko. Ryte atvykę į kapinaites pradėjome kalti tvorą (tiesa, ją statėme ne aplink visas kapinaites, o tik aplink kryžių), o Stasys užbaigė kryžių ir užkabino ant jo rožinį. Pagaliau viskas buvo paruošta – kryžius įkastas, tvorelė visa sukalta, o mes, uždegę žvakutes ir pasimeldę, išėjome vis atsigręždami nužvelgti Priiskovajos kapines paskutinį kartą.

    Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Buknaičių filialas dalyvauja akcijoje „Vasara su knyga“. Liepos 27 d. Buknaičių bibliotekoje vyko edukacinis užsiėmimas vaikams „Mokomės, draugaujam ir pasakas skaitom“.

 Žvelgdami iš praeities į dabartį, žingsniuojame rajono keliais ir takais, ieškodami praeities pėdsakų, atminimą saugančių kultūros paveldo objektų. Šį kartą pasivaikščiokime po Laižuvą – miestelį, menantį kunigą, poetą Antaną Vienažindį-Vienužį, kurio dainos dar ir šiandien skamba ne tik čia, bet ir jo gimtinėje, ir tose vietose, kur jo būta, gyventa, dirbta... Laižuvoje tebestūkso A. Vienažindžio statytos bažnyčios pamatai, šventorių juosianti tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis. Kapinėse prie medžių prigludęs kunigo, poeto kapas. Tebežaliuoja Vienužio liepa, „klebono prūdelyje“ plaukioja antys, tebevingiuoja takas iš buvusios bažnyčios į kapines...

Šiandieninis mūsų puslapis turėtų sudominti tuos, kurie seka vieno žymiausių Lietuvos ir Rytų Europos kalvystės mohikanų Algirdo Stankaus ir jo dviejų sūnų Martyno bei Mindaugo kūrybinį kelią.

2006 m. į Vilnių atvyko Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, pradėdama trijų valstybinių vizitų Baltijos šalyse seriją. Karalienė į Vilnių atskrido kartu su savo vyru Edinburgo hercogu Philipu. Tai buvo pirmasis Elžbietos II vizitas Lietuvoje per visą dvišalių santykių istoriją. Garbės sargybos kariai buvo pasipuošę XIV a. rūbais, kuriuos nukalė kalviai Stankai.

   Vasara – pats medonešis, bičių darbo laikas, o kartu su jomis darbų sūkuryje sukasi ir bitininkai. Juk reikia sutvarkyti tai, ką bitelės sunešė, o ir pasirūpinti didžiųjų darbininkių gyvenimo sąlygomis, jų sveikata būtina. Kaip sako bitininkas Aldonis Eselinas, bitės, kaip ir bet koks kitas gyvas padaras, reikalauja dėmesio, su jomis reikia mokėti bendrauti ir bendradarbiauti, o ir pats bitininkas turi būti ne bet koks, nes ne kiekvienas gali su bitėmis bendrauti ir bendradarbiauti.

Pavadindami artimuosius pagal giminystę neretai klystame ar iš viso nežinome, kaip vadinti, taigi, kaip artimuosius pagal vedybų giminystę vadinti?

Sekmadienį su mažeikiškiais atsisveikins Mažeikių garbės pilietis, kanauninkas Zenonas Degutis. Iš jo 34-erių kunigo tarnystės metų 13 atiduota Mažeikių visuomenei.
Dar taip neseniai kalbinome šį žmogų artėjant jo asmeniniam jubiliejui ir kunigystės sukakčiai, o šiandien sunkiai dėliojasi klausimai paskutiniam jo interviu Mažeikiuose.
Ir vis dėlto bažnyčioje, už sienos skambant vargonų muzikai, domimės, kokie tie metai buvo pačiam dvasininkui, religijos ir kultūros nešėjui, tikėjimo šventovės statytojui ir jos puoselėtojui, pagaliau – žmogui.

Rokas Balsys, kretingiškis, Mančesteryje studijuojantis muzikos produkcijos specialybę, neseniai grįžo iš misijų Tanzanijoje. Šią misiją inicijavo Mančesterio universiteto kapelionas kunigas jėzuitas. Jis pats Rytų Afrikos misijose buvo jau gal kokius septynis kartus ir norėjo pradėti misijų projektą su studentais iš Mančesterio.

     Šeštadienio pavakarę Laižuvos poilsiavietėje skambėjo liaudiška muzika, sukosi laiudiškus šokius pamėgę šokėjai. Čia vyko tradicinis liaudiškos muzikos festivalis, kuriame dalyvavo ne tik svečiai iš aplinkinių rajonų, bet ir kolektyvai iš kaimyninės Latvijos. Šventę vainikavo grupės „Patruliai“ pasirodymas.

     Kai sutinki ilgaamžį žmogų, visada pagalvoji, o kaipgi jam pavyko nugyventi tokį ilgą 90, o gal ir daugiau metų, gyvenimą, koks buvo tas gyvenimas, kas suteikė stiprybės... Kiekvienas atsako vis kitaip, o štai Eufemija Jagielienė, vakar atšventusi garbingą sukaktį, tikino, kad jai padėjo... basos kojos, kuriomis ji išvaikščiojo laukus, pievas ir ražienas, bėgiojo po rasą ar atsisėdusi prie lopšio supo svetimus, o paskui jau ir savus mažylius. Daug visko būta, daug išgyventa...

  Artėjanti Aviacijos šventė Mažeikiuose vis mintimis nukelia į tolimąją praeitį, kai atrodė, kad pakilti į dangų žmogui nepavyks, tačiau „žmogus visais laikais ilgėjosi sparnų“, todėl netrūko konstruktorių, kuriančių skraidančius aparatus, ir pagaliau svajonė išsipildė – pakilo lėktuvai... Juos pilotavo drąsūs žmonės, nebijantys pavojų, tarp jų ir tie, kuriems buvo brangi Lietuva, kurie pasiryžo perskristi Atlantą ar įveikti kitą atstumą, kad išgarsintų Lietuvos vardą. Visiems gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai, o mažeikiškiams – Julijono Kumpikevičiaus – iš Mažeikių kilusio pirmojo Lietuvos civilinės aviacijos lakūno, Šaulių sąjungos aviacijos įkūrėjo. Liepos 16 d. Aviacijos šventė ir vyks J. Kumpikevičiaus vardu pavadintame Mažeikių aerodrome.

2018 m. vasario 16 d. švęsime Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį. Žinomas žurnalistas, Ministro Pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas iškėlė mintį iki to laiko visuose buvusiuose Lietuvos valsčiuose pastatyti atminimo lentas 1918–1920 m. savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams.

Šeštadienį Leckavos Dainų slėnyje vyko šventė „Jokūpynių jomarkas 2016“. Joje norintys turėjo galimybe dalyvauti sporto varžybose, gauti apdovanojimus bei pasiklausyti nuotaikingo koncerto.

Liepos 9 d., šeštadienį, vyko tradicinė Auksodės kaimo vasaros šventė. Renginio pradžioje nuskambėjo kaimo himnas, iškelta Auksodės vėliava. Apdovanoti gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkai. Šventėje nuotaiką kėlė liaudiškos muzikos kolektyvai iš aplinkinių rajonų.

Valstybės dienai klubas ,,Mano namai“ nupynė 60 metrų ąžuolų vainiką, iš gėlių sukūrė Trispalvę...

Birželio 23–26 dienomis tradicinėje Žemaitijos skautų organizacijos stovyklavietėje prie Renavo vyko Žemaitijos skautų organizacijos Mokymų skyriaus organizuota stovykla vadovams „Amicitija“ (lot. draugystė), kurią finansavo Mažeikių rajono savivaldybė. Stovyklautojai per praktinę veiklą susipažino ir prisiminė esminius skilties (4–8 narių skautų vieneto) veiklos principus, stiprino gebėjimus planuoti ir įvertinti savo galimybes, išmoko naujų žaidimų ir užsiėmimų taikymo metodų.

 Praėjusį šeštadienį Renavo kaimo bendruomenė sukvietė visus į mokyklos sporto aikštyną, kur vyko kaimo vasaros šventė „Renavas – 2016“. Joje netrūko liaudies muzikos ir šokių bei sporto rungčių, kuriose jėgas išbandė visi norintieji.

Šeštadienį Pikelių šaulių aikštėje surengta tradicinė miestelio šventė, kurios metu vyko sportiniai žaidimai vaikams ir suaugusiesiems, Pikelių moterų klubo ir svečių edukacinės programos, loterija, pramogos mažiesiems šventės dalyviams.

Birželio pabaigoje Sedos kultūros centras sukvietė vaikus ir jaunimą į šeštus metus vykstančią etninę stovyklą Pagardės kaime. Čia dvi dienas atostogautojams netrūko pramogų: vyko į pažintinę ekskursiją Rubikų ir Pagardės kaimuose, prisiminė liaudiškus žaidimus, ratelius, susipažino su tradiciniais amatais ir muzikos instrumentais bei muzikavo, dainavo ir šoko.

Yra sakoma: ,,Gražus žmogus, kuris svajoja, bet laimingas tada, kada svajonės pildosi.“ Baigiasi labai intensyvus ir kūrybingas mano, kaip vadovo, 35-asis darbo su Mažeikių kultūros centro mišriu choru „Draugystė“ sezonas. Norėjosi jį įprasminti mūsų choro pasirodymu Tarptautiniame chorų festivalyje, o kad jį suradome Bratislavoje, tai mums buvo tarsi Aukščiausiojo skirta dovana.    

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sedos filiale birželio 15, 17 ir 23 dienomis vyko filmų peržiūros, skirtos supažindinti vaikus ir paauglius su edukaciniais filmais apie įvairiausius Lietuvos miestelius, gamtą ir jos išteklius. Peržiūrose dalyvavo Sedos miestelio vaikai bei svečiai iš Vilniaus – Jaunųjų turistų centro vaikai su savo vadovais ir direktoriumi Algirdu Kasparavičiumi. Tai paskutinieji projekto „Pažangių technologijų ir laisvalaikio centras“ renginiai – edukacinių filmų, kaip kitokios laisvalaikio praleidimo formos, pristatymų ciklas.

Yra tokia kūrybinių žmonių grupė, kuri savo asmeninį gyvenimą bei vidinę erdvę neišpasakytai brangina ir saugo nuo pašalinių žmonių smalsaus dėmesio. Tuomet gali perversti daug straipsnių, interviu, informacinius portalus internete, bet visuose juose rasi tik labai minimaliai nupieštą žmogaus kūrybinį portretą. Viena iš tokių yra mūsų šio rašinio herojė Nijolė Daučiūnaitė.

Gimė 1954 m. Panevėžio rajone. 1972 m. baigė vidurinę mokyklą Vilniuje. 1980 m. pradėjo karpyti ir dalyvauti įvairiose parodose. 1983 m. baigusi Telšių taikomosios dailės technikumą, 1984 m. atvyko gyventi į Mažeikius. Nuo 1987 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. 2002 m. įgijo pagrindinės mokyklos dailės ir darbų mokytojo kvalifikaciją. 1980–2016 daugiau nei 50 kartų dalyvauta tarptautinėse, respublikinėse, kolektyvinėse ir personalinėse parodose.

  Pradėję vaikščioti praeities takais, žengiame vis tolyn, kur vingiuoja kaimo keliai, kuriais kažkada grūdus į malūną vežė ūkininkai, o dar toliau – piliakalnis, menantis kovų su kryžiuočiais laikus. Šalia, ant kalnelio, senoji pušis, prie kurios – dukrytes nelauktai palikusios mamos poilsio vieta. Čia iš dausų nusileidusi mamos siela saugojo savo vaikus. Kelias toliau vingiuoja į senųjų tradicijų puoselėtojos, žolininkės ūkį. Juk nuo amžių mūsų senoliai gydėsi žolelėmis, gerai pažinojo jų gydomąją galią. Taigi, pakeliaukime Gudų link, užkopkime ant Gyvolių piliakalnio, apsilankykime Jadvygos Balvočiūtės ūkyje.

Birželio 21 d. Mažeikių viešojoje bibliotekoje įvyko mažeikiškės Gitanos Jazdauskienės fotoparodos „Po Šri Lankos dangum...“ pristatymas. Tai antroji personalinė autorės fotografijos darbų paroda. Autorė prasitarė, kad jau ruošiasi surengti parodą apie patirtus įspūdžius iš Jungtinių Arabų Emyratų.

Turbūt daug kam girdėtas ironiškas posakis ,,Kam tos gėlės, jeigu bulvės žydi“. Galime džiaugtis, kad atėjo laikai, jog lietuvių sodybų šeimininkai atsisakė daržų po langais ir savo namų aplinką paverčia pačių ir praeivių akį džiuginančiomis grožio oazėmis. Šįkart užsukome pasidairyti į labai gražioje vietoje, ant Ventos upės kranto, įsikūrusią Krakių gyvenvietę (nors kai kas kaimu, kai kas miesteliu šią vietovę pavadina). Žinoma, kaip ir visur pastaraisiais dešimtmečiais, čia daug pasikeitusių gyventojų – kas sodybas pardavė, kas vaikams perleido, tačiau važiuoji per Krakius ir grožiesi. Žmonės gražiai, skoningai tvarkosi: vieni landšafto dizainerius ir kitokius specialistus pasisamdo, kiti pasikliauja savo pačių įgimtu harmonijos pojūčiu ir darbo nebijančiomis rankomis. Kaip ten bebūtų, svarbiausia, jog žvalgantis po gyvenvietės sodybas patiri didelį estetinį malonumą.

Deja, deja, būdami lietuviai nuolatos turime mokytis lietuviškai taisyklingai kalbėti, tad šįkart prisiminkime, kokių turėtume vengti sakinio dalių ir sakinio jungimo klaidų.

Tarptautinis socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“ net ir vasarą neatostogauja, o kuria reikšmingas iniciatyvas visuomenei, kaip antai: įkurta psichologinė tarnyba ar lapkričio 16-toji paskelbta Atsakingo keliavimo diena. Be to, kartu su vežėjais derinamos ženklios nuolaidos bilietams, moksleiviams keliaujant autobusais.

Aistė Dainiūtė ir Akvilė Garbenytė – dvi jaunos teisininkės, kilusios iš Mažeikių ir Viekšnių. Pernai baigusios teisės studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU), jos sėkmingai pradėjo karjeras.

Merginos pripažįsta, kad vienas dažniausiai joms užduodamų klausimų sugrįžus į gimtąjį miestą – ar baigus teisę, sunku rasti darbą pagal specialybę? Apie tai bei kaip ir kodėl pasirinko teisės studijas – interviu su jaunosiomis teisininkėmis.