Žemės centre yra maždaug 1200 km skersmens kietas branduolys, sudarytas daugiausiai ir geležies. Ilgą laiką buvo manoma, kad jis susiformavo planetai po truputį vėstant, kol galiausiai, prieš maždaug milijardą metų, temperatūra centre nukrito tiek, kad geležis ėmė kristalizuotis ir kristalas gana greitai išaugo iki dabartinio dydžio. Tačiau dabar grupė mokslininkų teigia, kad toks paaiškinimas yra visiškai neįmanomas.
Jie remiasi gerai žinoma medžiagų savybe, kad jos kristalais nevirsta iškart, vos atvėsusios iki tinkamos temperatūros. Kristalizacijos procesas užtrunka ilgą laiką, nebent temperatūra sumažinama iki gerokai žemesnės už reikalingą kristalams susidaryti – tai vadinama peršaldymu.
Žemės branduolio atveju, temperatūra turėjo nukristi bent tūkstančiu laipsnių žemiau geležies stingimo temperatūros, o tai yra praktiškai neįmanoma, nes ji mažėja labai tolygiai ir tik apie šimto laipsnių per milijardą metų sparta.
Tyrimo autoriai teigia, kad vienintelis galimas branduolio atsiradimo paaiškinimas – į branduolį iš mantijos nukrito kieto metalo gabalas, kuris suveikė kaip kristalo branduolys, aplink kurį ėmė augti geležies apvalkalas. Tai panašu į vandens stingimą – ramus švarus vanduo gali išlikti skystas iki gerokai žemesnėje nei nulio laipsnių temperatūroje; tačiau įmetus į jį kokių nors dulkių, ledas gali susiformuoti labai greitai.
Įkristi turinčio mantijos gabalo skersmuo irgi turėjo būti nemažas – apie 10 kilometrų. Tokio objekto įkritimas negali būti dažnas įvykis, todėl nagrinėjant kitų uolinių planetų evoliuciją, verta atsižvelgti į tikimybę, kad jos gali turėti atšalusį, bet dar nesustingusį branduolį.
Technologijos.lt
