Parama dėkojame




Antrieji ministrės A. Bilotaitės kadencijos metai: priimti sunkūs, bet valstybės raidai ir žmonių saugumui gyvybiškai svarbūs sprendimai

antrieBaigiantis antriems ministrės Agnės Bilotaitės kadencijos metams, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristato nuveiktus darbus ir pasiekimus. Nepaisant besitęsiančių ir naujų krizių, 2022 m. VRM padėjo pamatus labai svarbiems pokyčiams valstybėje – viešojo valdymo pertvarkai, efektyviam krizių valdymui, viešojo saugumo ir civilinės saugos stiprinimui, regionų įgalinimui.

„Antrieji kadencijos metai paženklinti karo Ukrainoje ir pirmąkart Lietuvos istorijoje įvestos nepaprastosios padėties. Tačiau Rusijos užkurta karo mašina nesustabdė mūsų – priimdami ukrainiečius, toliau gindamiesi nuo Lukašenkos režimo hibridinės atakos, mes tuo pačiu metu dėjome pagrindus svarbiems pokyčiams mūsų valstybėje. Padarėme viską, kad būtume geriau pasiruošę grėsmėms ir jaustumėmės saugesni – sustiprinome krizių valdymą, civilinę saugą ir viešąjį saugumą. Valstybės atsparumas ir pažangumas taip pat priklauso nuo viešojo valdymo sektoriaus efektyvumo – tam parengėme sisteminę valstybės tarnybos pertvarką. Nepamiršome ir regionų – įgalinome juos istorinėmis investicijomis ir suteiktu savarankiškumu“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ukrainos karo pabėgėlių priėmimas ir pagalba Ukrainai

Metų pradžioje Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą, VRM užtikrino bėgančių nuo karo ukrainiečių priėmimą ir aktyviai teikė pagalbą Ukrainai. Per itin trumpą laiką šalyje įsteigti 7 registracijos centrai, imtasi aktyvaus koordinavimo tarp NVO, savivaldybių ir kitų atsakingų institucijų.

Iš viso nuo karo pradžios užregistruota daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų beveik 25 tūkst. nepilnamečiai. Šiuo metu laikinoji apsauga jau suteikta apie 64 tūkst. iš Ukrainos atvykusių asmenų.

VRM suteikė Ukrainai paramos (civilinės saugos priemonių, automobilių, IT įrangos, ginkluotės) už daugiau kaip 5 mln. eurų.

Ministrė inicijavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų vizitą į Ukrainą. Jo metu perduota techninių priemonių Ukrainos policijai, pristatyta pareigūnų ir ekspertų grupė, padedanti tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, vykdyti išminavimo darbus.

132–iems sužeistiems Ukrainos kariams ir pareigūnams Lietuvoje suteiktos reabilitacijos paslaugos. Policijoje įsteigta 10 naujų etatų ukrainiečiams, kurie teikia pagalbą savo tautiečiams, ypač prekybos žmonėmis prevencijos srityje.

Valstybės sienos stiprinimas ir migracijos valdymas

2022 m. Baltarusijos režimas tęsė hibridinę ataką prieš Lietuvą. Per 2022 m. į šalį neįleista 10 863 neteisėtai valstybės sieną bandę kirsti užsieniečiai.

Per metus 502 km ruože pasienyje su Baltarusija pastatytas fizinis barjeras, iki metų pabaigos automatizuota sienos stebėjimo sistema bus įrengta 640 km ruože ir ja bus stebima 94 proc. valstybės sienos su Baltarusija.

Siekiant užtikrinti visapusišką valstybės sienos kontrolę, efektyviai valdyti migracijos srautus bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema, VRM parengė teisės aktų pakeitimus, taip pat toliau dėjo pastangas, siekiant pokyčių ES teisėje.

Parengtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Parengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai. Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

VRM taip pat priėmė ministrės įsakymų pakeitimus, kuriais griežtinamos Lietuvos Respublikos pilietybės ir imigracijos procedūros. Ministrės iniciatyva priimtas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos regioninis sprendimas nuo rugsėjo 19 d.  į šalį neįleisti Rusijos piliečių, išskyrus Vyriausybės patvirtintas išimtis. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos ES šalys.

Civilinės saugos atgimimas

30 metų ekstremaliųjų situacijų valdymui ir civilinei saugai nebuvo skiriama deramo dėmesio. Pasikeitus geopolitinei saugumo situacijai regione, šiais metais VRM ėmėsi civilinės saugos stiprinimo.

Parengta Civilinės saugos stiprinimo koncepcija, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų. Koncepcijoje siūloma gerinti civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveiką, stiprinti gebėjimus veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, gerinti pasirengimą gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat šviesti visuomenę civilinės saugos klausimais. Numatomos investicijos – 238 mln. eurų.

Parengtas naujas krizių valdymo modelis. Koordinavimas perkeliamas iš žinybinio į nacionalinį lygmenį – nuo 2023 m. duris atvers Nacionalinis krizių valdymo centras, atliksiantis nuolatinę grėsmių stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą. Ekstremalių situacijų ir krizių valdymui savivaldybėse numatyta pasitelkti parengties pareigūnus ir NVO tinklą.

Stiprinamas pasirengimas reaguoti į galimas avarijas Astravo AE – suburta 17-os arčiausiai Astravo esančių savivaldybių darbo grupė, rengiamos reguliarios valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos, ruošiamasi nacionalinei viešinimo kampanijai. 5 metų laikotarpio priemonėms numatyta daugiau kaip 90 mln. eurų.

Ministrės pavedimu visoje Lietuvoje operatyviai atlikta savivaldybėse esančių kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų inventorizacija ir ženklinimas. Įgyvendinta informacinė kampanija „Žinojimas saugo“ – šalyje įvyko daugiau kaip 60 renginių informuojant gyventojus apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

Viešojo saugumo stiprinimas

Atsižvelgiant į pastarųjų metų krizes ir karą Ukrainoje, VRM ėmėsi stiprinti ir viešąjį saugumą – daug dėmesio skirta tinkamam statutinių vidaus reikalų tarnybos pareigūnų aprūpinimui ir jų pasirengimo užtikrinimui.

VRM viešojo saugumo sričiai 2023 m. užtikrino rekordines 755 mln. eurų lėšos. Jos bus skirtos pareigūnui atlyginiams didinti, naujiems etatams finansuoti, darbo priemonėmis, ginkluotei įsigyti. Taip pat parengta viešojo saugumo stiprinimo 2022-2030 m. plėtros programa, patvirtintas naujas karinis vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimo standartas, rengiamas naujas pareigūnų reabilitacijos modelis.

Pradėtas įgyvendinti pilotinis priešgaisrinės saugos modelis – jungiamos savivaldybių ir PAGD pajėgos. Savivaldybių ugniagesiai aprūpinami šiuolaikiška technika ir priemonėmis, užtikrinamos geresnės pareigūnų darbo sąlygos ir didesnis atlygis – tai leis greičiau reaguoti į įvykius, ypač kaimiškose vietovėse. Rengiama nauja gaisrų prevencijos programa, kurios tikslas – 0 žuvusiųjų gaisruose. Taip pat įgyvendinama policijos struktūrinė pertvarka – policija veiks 5 apygardų principu, užtikrinant didesnį gyventojų saugumą, greitesnį reagavimą, efektyvesnę policijos veiklą.

VRM sustiprino strateginių objektų apsaugą, vykdoma galimų provokacijų prevencija.

Valstybės tarnybos pertvarka

Vienu svarbiausių ministerijos metų darbu tapo valstybės tarnybos pertvarkos paketo parengimas, jis pateiktas svarstyti Seimui. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, jei norime pažangios ir grėsmėms atsparios valstybės, konkurencingo viešojo sektoriaus, profesionalių ir motyvuotų tarnautojų ir vadovų, viešosiomis paslaugomis patenkintų šalies gyventojų – privalome tobulinti valstybės tarnybą.

Tobulinti valstybės tarnybą numatoma penkiomis kryptimis: sustiprinti vadovų korpusą, ugdyti reikiamus valstybės tarnautojų gebėjimus, valstybės tarnautojų veiklą orientuoti į rezultatus, sukurti naują darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą ir įkurti Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos pertvarka yra vienas iš penkių XVIII Vyriausybės strateginių tikslų.

Regionų įgalinimas

VRM parengė 2022-2030 metų Regionų plėtros programą, kurioje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei investicijos.

Programos įgyvendinimui skirta 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, kurios bus investuojamos į regionų vystymąsi.

Investicijos padės mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti gyventojų užimtumą, gerinti viešųjų paslaugų kokybę, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, didinti regiono investicinį patrauklumą.

Regionų plėtros taryboms suteikta teisė pačioms spręsti, kaip panaudoti regionui skirtas investicijas.

VRM nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode