Darom/juosta




Užtrukus sprendimams dalis vartotojų gali nespėti pasirinkti nepriklausomo tiekėjo

elektraUžsitęsęs sprendimų priėmimas, iki šiol neaiški kompensacijų mokėjimo tvarka bei jų dydis, nepatvirtinta visuomeninė elektros kaina, neleidžianti žmonėms tinkamai įvertinti bei palyginti pasiūlymų bei formuojanti neigiamą nuostatą apie procesą, – tokius trūkumus artėjant elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo pabaigai mato nepriklausomi elektros tiekėjai.

Iki gegužės pabaigos Vyriausybė turėtų patvirtinti pusmetį galiosiančių subsidijų dydį bei minimalų elektros tarifą, žemiau kurio kaina nebus  kompensuojama, o rinkos reguliuotojas – paskelbti visuomeninę elektros kainą. 

Tačiau, pasak nepriklausomų tiekėjų, paskutinę akimirką priimant sprendimus gali kilti vartotojų nepasitenkinimas, susidaryti eilės, įmonės turės keblumų aptarnaujant klientus.

Be to, trūkstant laiko apsispręsti kai kurie gyventojai apskritai gali likti nepasirinkę tiekėjo – tokios galimybės neatmeta ir Energetikos ministerija. 

Gyventojai pasyviai renkasi nepriklausomą tiekėją 

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, gegužės 11 dieną jo vis dar nebuvo pasirinkę 384,6 tūkst., arba 52 proc. antrojo etapo vartotojų. 1–5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantys buitiniai vartotojai tiekėją turi pasirinkti iki birželio 18 dienos.  

Nepriklausomos energijos tiekėjos „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna teigiamai vertina Vyriausybės sprendimą dar kartą neatidėti antrojo etapo bei elektros kainų kompensavimo tvarką. Tačiau dėl užsitęsusio sprendimų priėmimo, anot jo, gyventojai pasyviai renkasi nepriklausomą tiekėją. 

„Mes turime likusias, ko gero, penkias-šešias savaites iki galutinio pasirinkimo momento, o rinka absoliučiai yra neaktyvi – vartotojai tiekėją renkasi labai vangiai. Čia yra pasekmė visų paskutinės minutės sprendimų ir tuo pačiu įvairių dvejonių, kurias vis įneša įvairių politikų ar ekspertų pasisakymai, kad reikia žiūrėti, kokios tos kainos bus arčiau pasirinkimo laiko. Tas sukuria vartotojo priverstinį sprendimą pačią paskutinę minutę“, – BNS sakė V. Koryzna. 

Jo teigimu, vėlesnis tiekėjo pasirinkimas kaip tik gali lemti aukštesnes elektros kainas.

„Kaip žinia, rinkos kaina tikrai neturi pagrindo mažėti – ji labiau turi didėjimo tendenciją. Todėl tas nukėlimas į paskutinę minutę sukuria prielaidas aukštesnėms kainoms“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas. 

Kitos tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga taip pat mano, kad iki galo neaiški kainų kompensavimo tvarka bei dydis palieka vartotojus nežinioje, todėl jie vangiau reaguoja į tiekėjų pasiūlymus. 

Pasak Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovo bei nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ direktoriaus Viliaus Juraičio, didžiausia problema artėjant antrojo etapo pabaigai – iki šiol nepaskelbta visuomeninė tiekimo kaina. Jo teigimu, tai esą formuoja neigiamą vartotojų nuomonę apie liberalizavimo procesą.

„Visi vartotojai šiuo metu mato dabartinę visuomeninio tiekimo kainą – šešiolika centų. (...) Nuomonė yra tokia, kad nepriklausomi tiekėjai brangina elektrą. Bet kai visi pamatys naują visuomeninio tiekimo kainą, pamatys, kad ne nepriklausomi tiekėjai brangina elektrą, o pati elektra rinkoje pabrango“, – BNS teigė V. Juraitis. 

„Ignitį“ iki šiol yra pasirinkę 248 tūkst. (69,6 proc.) antrojo buitinių vartotojų, „Perlas energiją“ – 52,4 tūkst. (14,7 proc.), „Elektrum Lietuvą“ – 30,9, tūkst. (8,7 proc.), „Enefit“ – 23,4 tūkst. (6,6 proc.), kitus tiekėjus („EGTO energija“, „Birštono elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė) – 1,7 tūkst. (0,4 proc.).  

Subsidijos dydis ir reguliuojama kaina – iki gegužės pabaigos

Ketvirtadienį Seimas pritarė dėl Gamtinių dujų, Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisoms, nustatančioms, kaip gyventojams nuo liepos bus kompensuojamos elektros ir gamtinių dujų kainos. Kompensacijoms buitiniams vartotojams planuojama skirti apie 570 mln. eurų.    

Energetikos viceministrė Inga Žilienė anksčiau teigė, jog didžiausia šių lėšų dalis – apie 370 mln. eurų – bus skirta dengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai. Tuo metu likusi dalis – apie 200 mln. eurų – bus padalinta gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

I. Žilienė BNS teigė, jog subsidijos dydis bei minimalus tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama elektros kaina, turėtų būti patvirtinti gegužės 25 dienos Vyriausybės posėdyje. Preliminariai numatoma taip subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis nei 23 centai už kWh. 

„Vartotojai, kurie rinksis nepriklausomą tiekėją, bet kokiu atveju subsidijos dydį žinos gegužės 25-ąją dieną, jeigu jiems tai yra svarbu renkantis nepriklausomą tiekėją“, – BNS sakė I. Žilienė. 

Tuo metu nuo liepos 1-osios įsigaliosiančią visuomeninio tiekimo kainą, pasak viceministrės, Energetikos reguliavimo taryba (VERT) turės patvirtinti ir paskelbti iki gegužės 31 dienos, kaip numato teisės aktai. 

Pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, jeigu visi sprendimai ir teisės aktai bus priimti laiku, reguliuotojas iki gegužės pabaigos turėtų suspėti patvirtinti šią kainą su valstybės numatoma kompensacija. 

VERT vadovas neatmetė, jog vėluojant teisės aktų priėmimui kainos nustatymas gali vėluoti kelias dienas. R. Pociaus teigimu, tai leistų Seimo priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos. Vis dėlto, pasak jo, kol kas toks variantas nesvarstomas. 

„Manau, kad kol kas viskas turėtų būti taip, kaip yra suplanuota, – pagal teisės aktuose nustatytus terminus. Bet jeigu kažkas atsitiktų, tokia galimybė yra (kainą patvirtinti vėliau – BNS). Bet čia yra tik planas B, kuris šiuo metu nėra svarstomas. (...) Mes dėsime pastangas, kad būtų (patvirtinta – BNS) iki šio mėnesio pabaigos“, – BNS teigė R. Pocius. 

Energetikos įstatymas numato, kad valstybės reguliuojamos kainos viešai turi būti paskelbtos ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios. Vis dėlto Seimo priimtos įstatymo pataisos numato, kad ši nuostata netaikoma, jeigu patvirtinus arba pakeitus kompensavimo dydį perskaičiuojama visuomeninė kaina. 

Pasak R. Pociaus, VERT taip pat numato atnaujinti nepriklausomų tiekėjų siūlomų kainų palyginimo skaičiuoklę, kad joje pasiūlymai būtų matomi kartu su patvirtinta subsidija. 

„Kai tik bus priimti reikalingi sprendimai, tai mes šitą skaičiuoklę jau turėtume būti parengę ir atnaujintą, papildytą paleisime, kur vartotojai labai patogiai galės ateiti, pasitikrinti pateiktus siūlymus ir pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – BNS sakė R. Pocius. 

Kils sunkumų vartotojams ir įmonėms

Pasak nepriklausomų tiekėjų atstovų, faktas, kad kompensacijų tvarka ir dydis paaiškės tik gegužės pabaigoje, sukurs papildomų sunkumų tiek vartotojams, tiek įmonėms. 

„Perlas energijos“ direktorius V. Juraitis mano, jog vartotojams būtų geriau, jei viskas paaiškėtų bent jau gegužės viduryje. 

„Gegužės vidurys yra geresnis terminas, nes tada vartotojai turėtų bent jau mėnesį pamatyti, kaip atrodo visuomeninio tiekimo kainos, palyginti su nepriklausomo tiekimo kaina. Jeigu yra gegužės pabaiga, vadinasi, lieka tik dvi su puse savaitės, kas didina riziką dėl to, kad vartotojams bus tiesiog per mažai laiko“, – BNS teigė V. Juraitis. 

„Rizika, kurią mes matome, yra vartotojų nepasitenkinimas. Įsivaizduokite, jums, kaip vartotojui, tik likus dviem savaitėms matysis vaizdas ir, jeigu jums pirmą kartą gyvenime reikėtų atlikti tokį veiksmą, turbūt būtų smagiau, kad liktų bent mėnuo“, – pridūrė jis. 

Pasak „Enefit“ vadovo V. Koryznos, vartotojams paskutinėmis dienomis renkantis nepriklausomą tiekėją, pastariesiems kils problemų aptarnaujant klientus. 

„Kai didesnė dalis vartotojų norės priimti sprendimą paskutinėmis dienomis, tikrai bus problematiška (...) pakeliant telefoną, atsakant į skambutį ar elektroninį laišką – bet kuriam tiekėjui tuo metu turint kelių šimtų tūkstančių klientų eiles bus sudėtinga“, – BNS teigė V. Koryzna. 

Pasak jo, kai kurie vartotojai gali nesuspėti pasirinkti tiekėjo: „Tai tiesiog natūraliai sukurs labai dideles eiles ir vartotojams tai bus labai didelis nepatogumas, dėl ko mėnesiui ar keliems kažkas galbūt gali atsidurti ir garantiniame tiekime“. 

Subsidiją už garantinį tiekimą vertina skeptiškai

Nepriklausomo tiekėjo laiku nepasirinkusiems vartotojams „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą. Tokiu atveju vartotojai turėtų mokėti 25 proc. didesnę nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kainą, taip pat papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.  

Vis dėlto valstybės paramą gaus ir tokie vartotojai. 

Energetikos viceministrės I. Žilienės teigimu, subsidiją mokėti ir garantinio tiekimo paslaugą gaunantiems vartotojams nuspręsta, nes kai kurie gyventojai gali nespėti laiku pasirinkti nepriklausomo tiekėjo. 

„Kadangi šitie metai yra ypatingi, kai reikia užbaigti liberalizavimo procesą, ir jeigu gyventojai nespėtų pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, kad jie neatsidurtų finansinėje duobėje dėl aukštų energijos kainų“, – BNS sakė viceministrė. 

„Vis dėlto terminai gana trumpi yra, laukia gyventojai informacijos ir apie subsidijas, tai irgi gali šiek tiek žmonių neskatinti šiomis dienomis rinktis (nepriklausomo tiekėjo - BNS)“, – pridūrė ji. 

Visgi I. Žilienė mano, jog tokia nuostata neatbaidys gyventojų ilgainiui pasirinkti nepriklausomą tiekėją. 

„Kadangi šita subsidija dabar yra numatyta pusmečiui, tai bet kokiu atveju jie vis tiek bus suinteresuoti pasirinkti tą nepriklausomą tiekėją“, – sakė viceministrė. 

Nepriklausomų tiekėjų atstovai sprendimą paramą skirti ir už garantinį tiekimą vertina skeptiškai. 

„Keista, kad liko šita dalis, nes ji neskatina veikti, ji skatina nieko nedaryti. Nieko nedarant vartotojai atsidurs garantiniame tiekime ir paskui jie, matyt, spręs tą klausimą kaip spręs“, – svarstė bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas M. Giga.

Tuo metu V. Juraitis mano, kad ši nuostata gyventojų nesustabdys pasirinkti nepriklausomą tiekėją, nes garantinio tiekimo kaina priklauso nuo biržos kainos, o ji gali būti labai didelė.  

„Garantinis tiekimas yra biržos kaina. Biržos kaina prie dabartinių rinkų gali šauti į tokias aukštumas, kad nepadės jokia kompensacija. Kaip rodo Lietuvoje pasirašinėjamos sutartys, daugiau nei 90 procentų vartotojų rašosi fiksuotas sutartis būtent tam, kad išvengtų kainų šuolių. Tai nėra gerai, bet tikrai nebus, kad vartotojus sustabdys nuo (nepriklausomo tiekėjo - BNS) pasirinkimo“, – kalbėjo V. Juraitis. 

Pasak jo, šiuo atveju didžiausią naudą gaus garantinio tiekimo paslaugą teiksianti ESO. 

I. Žilienė: lėšų subsidijoms turėtų užtekti 

Apie kompensavimui šių metų biudžeto projekte numatytus 570 mln. eurų paskelbta dar balandžio pradžioje. I. Žilienė sako, kad rinkos kainos šį pusmetį yra panašios, todėl lėšų subsidijoms turėtų pakakti. 

„Rinkos kainos daugmaž panašios šį pusmetį yra. Kažkokių kardinalių pokyčių nebuvo, nes dujų kainos jau stabilizavosi didmeninėse rinkose – apie šimtą eurų už megavatvalandę. Kol kas nematome staigių šuolių. O didmeninėje elektros rinkoje kainą vis dėlto formuoja dujomis kūrenami įrenginiai. Taip kad ta kaina dabar yra aukšta, bet be staigių augimų“, – teigė viceministrė.  

VERT pirmininkas R. Pocius dar balandžio pradžioje teigė, jog pagal tuometes rinkos tendencijas valdžiai nesiimant jokių veiksmų elektros kaina nuo liepos galėtų augti apie 80–90 proc. – iki 0,31–0,32 euro už kilovatvalandę.

I. Žilienė tuomet pateikė skaičiavimus, kad valstybės subsidija turėtų siekti 9 centus už kWh, taigi, tarifas vartotojams būtų ne didesnis nei 23 centai – 40 proc. didesnis nei dabar nustatyta visuomeninė kaina.  

Tačiau balandžio pabaigoje viceministrė teigė, jog visuomeninė elektros kaina nuo liepos didėtų tris kartus – jau iki 0,49 euro už kilovatvalandę.  

„(Subsidijų – BNS) visiems buitiniams vartotojams užteks, tačiau tik klausimas yra dėl konkretaus subsidijos dydžio. VERT tą paskaičiuos (...) Buvo skaičiuota taip, kad turėtų užtekti“, – BNS teigė viceministrė, paklausta, ar būtų skirta papildomai lėšų, jei pinigų subsidijoms vis dėlto nepakaktų. 

Šiuo metu VERT patvirtintas standartinis vienos laiko zonos tarifas yra 16,7 cento už kWh. 

Redaktorė Roma Pakėnienė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode