Darom/juosta




Rinkimų kodekso projekte – didesnė komitetų kontrolė

rinkimuTiesiogiai renkami merai, griežtinami reikalavimai Rinkimų komitetams, partijų steigiami analitiniai centrai, mažesni rinkimų užstatai, draudžiamos pavardės koalicijų pavadinimuose – šie ir kiti pokyčiai siūlomi darbo grupės parengtame Rinkimų kodekso projekte.

Į konstitucinį įstatymą sujungti Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai. 

Taip pat vietoj Politinių partijų įstatymo siūlomas naujas Politinių organizacijų įstatymas.

Daugiau nei dešimt mėnesių kurtas projektas ketvirtadienį bus perduotas Seimo valdybai, o jo pateikimas ir priėmimas planuojamas pavasario sesijoje.

Komitetams dotacijų nesiūlo

Bene daugiausia siūlomų pokyčių yra susiję su rinkimų komitetų veikla. 

„Mes stengėmės stiprinti partijas ir partinę sistemą, dėl to atsiranda toks ganėtinai nuoseklus rinkimų komiteto „įjuridinimas“ ir tam tikra prasme prilyginimas partijoms, bent jau atsakomybės prasme – tiek finansinės, tiek veiklos atskaitomybės, tiek finansavimo tvarka sutvarkoma“, – BNS sakė Rinkimų kodekso projektą rengusios darbo grupės vadovas konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Siūloma, kad rinkimų komitetai būtų steigiami kaip juridiniai asmenys. 

Ir jie, ir rinkimuose dalyvauti norinčios partijos turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t. y. pusė metų iki rinkimų. 

Kaip ir dabar, komitetai galėtų būtų kuriami atskirose savivaldybėse ar Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.

Anot projekto, norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų tūkstančio steigėjų. Savivaldybių rinkimams steigiamų komitetų dydis priklausytų nuo jos gyventojų skaičiaus, tai yra 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų, bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės tarybos narių mandatų skaičius.

Pagal tokią formulę rinkimų komitetai, norintys dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose, privalėtų turėti 580 steigėjų, Kauno miesto – 289, Klaipėdos miesto – 149, Alytaus miesto – 54, Plungės rajono – 50, Neringos – 30 ir t.t.

„Didesnis steigėjų reikalavimas aktualus realiai tik penkiuose didžiuosiuose miestuose. Jau nuo Alytaus steigėjų skaičius yra toks pats, koks būdavo iki šiol, tai yra dvigubai daugiau steigėjų nei tos savivaldybės tarybos narių mandatų skaičius“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

Numatoma, kad rinkimų komitetai negalėtų steigti filialų, skyrių, atstovybių ar kitų struktūrinių padalinių, veiktų tik tam tikslui ir ta apimtimi, kuriam sukurti. 

Siūloma drausti tiek partijų, tiek rinkimų komitetų, tiek koalicijų pavadinimuose naudoti vardus ir pavardes bei bet kokio kito egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą.

Darbo grupės nuomone, tokiu būdu būtų apsisaugota nuo paplitusios praktikos, kai rinkimų komitetai iki rinkimų veikia kaip paprasta visuomeninė organizacija, renka nedeklaruotas aukas ir vykdo realią rinkimų kampaniją, o per rinkimus „pavirsta” komitetu. 

„Taip pat atsiranda prievolė sudarant koaliciją pavadinime nurodyti visų joje dalyvaujančių politinių jėgų pavadinimus, kad nebūtų bandoma pasislėpti po kokiu nors bendru pavadinimu“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

Nepaisant griežtinamų reikalavimų komitetams, valstybės dotacijų jiems siūloma neskirti. Jos ir toliau būtų mokamos tik ne mažiau kaip 2 proc. rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus surinkusioms partijoms.

„Vyriausioji rinkimų komisija bandė modeliuoti, net jei būtų leidžiama dabartinėmis sąlygomis ir galimybėmis komitetams gauti teorinį finansavimą, jie vis tiek jo negautų, nes toje formulėje, pagal kurią skaičiuojama, Seimo rinkimų rezultatų dedamoji yra lemianti“, – sakė darbo grupės pirmininkas.

Būtent Seimo rinkimuose komitetams dalyvauti neleidžiama.

„Norime sukurti tam tikrą rinkimuose dalyvaujančių politinių subjektų hierarchiją. Jeigu nori rimtai dalyvauti politiniame procese, kuri polinę partiją. Labai tikimės, kad komitetai, kurie realiai veikia, kaip mažos politinės partijos regionuose, tiesiog pripažins tą faktą ir kada nors taps normaliomis politinėmis partijomis ir dalyvaus tame procese lygiai kaip ir visi“, – BNS teigė A. Vyšniauskas

Anot projekto, kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla po rinkimų nenutrūktų, jiems būtų taikoma vienoda finansinė bei kita atskaitomybė. Ją prižiūrėtų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir kitos institucijos.

Partijose – analitiniai centrai

Darbo grupė nutarė nesiūlyti keisti nė vienų rinkimų sistemos, palikti tas pačias rinkimų karteles.

Nors Seimas dar nepakeitė Konstitucijos, projekte numatyti tiesioginiai merų rinkimai. Jų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija. 

Projekte numatyta naujovė – pagal Vakarų pavyzdį, leisti partijoms steigti analitinius centrus.

„Mes manome, kad tokie analiniai centrai leistų stipriai pakelti partijų rinkimų programų ir bendrai partijų analitinio pasirengimo ir gebėjimų valdyti šalį kokybę“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

Nurodoma, kad Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas. 

Analitiniai centrai būtų finansuojami iš partijų lėšų, pinigų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, renginių ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, Europos politinių fondų lėšų, politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų. Tokius centrus galėtų remti ir gyventojai, skirdami metinio pajamų mokesčio dalį.

Anot darbo grupės, analitinių centrų veiklą ir finansavimą stebėtų Valstybės saugumo departamentas bei VRK.

Užstatai mažėtų iki penkių kartų

Darbo grupė mano, kad reikėtų šiek tiek palengvinti agitacijos ir aukojimo per politinę kampaniją sąlygas.

Pavyzdžiui, norintieji paremti finansiškai kandidatą nebeprivalėtų deklaruoti turto, užtektų pajamų deklaracijos.

„Išplečiama galimybė aukoti mažas aukas, jos didėja iki 50 eurų. Kandidatas, kuris turi platų visuomenės palaikymą, gali iš tų mažų aukų turėti normalų biudžetą“, – sakė A. Vyšniauskas.

Kita vertus, jo teigimu, siūloma eliminuoti iš rinkimų grynuosius pinigus, visos lėšos turėtų būti pervedamos elektroniniu būdu.

Pagal projektą, rinkimų užstatai būtų mažinami keliskart. Daugiamandatėje apygardoje Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose užstatą norima mažinti nuo dešimties iki penkių vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžių, savivaldos rinkimuose užstatas dėl pareigų, kurios nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, būtų mažinamas nuo dešimties iki dviejų VMDU.

„Prieš kelerius metus įvykdžius mokesčių reformą, atitinkamai vidutinis darbo užmokestis labai padidėjo, tos sumos tapo nelogiškos. Pavyzdžiui, už nesuderinamas pareigas būdavo 10 VMDU, tai yra kandidatui reikia mokėti apie 15 tūkst. eurų. Būsimuose savivaldos rinkimuose ta suma tikriausiai jau bus priartėjusi ir prie 20 tūkst. eurų“, – aiškino darbo grupės vadovas.

„Ta kartelė yra nelogiška. Net politinė partija, dalyvaudama visuose rinkimuose, nesumoka tokios sumos“, – pridūrė jis.

Taip pat siūloma nebereikalauti rinkti parašus iš kandidatų, kuriuos kelia nuolatos rinkimuose dalyvaujančios partijos. Parašų rinkti nebereikėtų esant nepaprastajai ar ekstremaliai padėtims, karantinui ar kitoms aplinkybėms, kurios riboja galimybę tai padaryti.

Duomenis siūlo palikti VRK

Siūloma VRK suteikti teisę gauti informaciją apie kandidatus iš visų valstybės registrų.

„Be to, duomenų viešinimo klausimą išsprendžiame ir praplečiame gerokai plačiau“, – sakė darbo grupės vadovas.

Anot projekto, kandidatų anketų duomenys, biografijos, turto, pajamų ir interesų deklaracijos būtų skelbiami VRK svetainėje neribotą laiką. 

Siūloma atsisakyti politinės agitacijos draudimo, iki rinkimų likus 30 valandų. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną. 

Tačiau norima įvesti draudimą kandidatams siekiant paveikti rinkėjus naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. 

„Politikas, savivaldybės, įstaigos vadovas, kaip dažniausiai pasitaiko, prasidėjus rinkimų kampanijai, pradeda aktyviai viešinti savo veiklą, platinti savo ataskaitas, spausti daug rankų, karpyti juostelių, ir tam naudoja tos įstaigos resursus. Mes manome, kad tai nesąžininga. Manome, kad visi kandidatai turi būti lygūs, jiems turi būti sudarytos lygios sąlygos“, – tokį draudimą aiškino A. Vyšniauskas.

„Manau, kad šeši mėnesiai iki rinkimų turėtų būti vienodų sąlygų, vienodų galimybių laikotarpis, kai valstybės pinigai turėtų būti eliminuojami“, – teigė jis.

Dėl ko nesutarė, to nėra

Darbo grupės vadovo teigimu, į Rinkimų kodeksą sugulė tik tie pasiūlymai, dėl kurių skirtingoms frakcijoms priklausantys darbo grupė nariai sutarė. 

„Ten, kur nesutarėme, tų klausimų nedėjome. Kai kodeksas pasieks Seimo salę, bus registruojama pasiūlymų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Jo teigimu, dėl kai kurių klausimų darbo grupė daug diskutavo, bet siūlymų neteikė. Pavyzdžiui, dėl internetinio balsavimo nutarta šiuo metu nesiūlyti jokių įstatymo pataisų, nes nesant veikiančios internetinio balsavimo sistemos nėra žinoma, ką tiksliai reikėtų reglamentuoti įstatymu. Dėl jo siūloma atlikti galimybių studiją.

A. Vyšniausko teigimu, daug diskutuota ir dėl to, kokios pareigos turėtų būti nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario mandatu.

„Svarstėme, kad mokyklų direktoriai, savivaldybių įstaigų vadovai vis dėlto galėtų būti tarybos nariais, nes dabar egzistuojant naujai nusišalinimo nuo klausimų tvarkai nematome priežasties, kodėl mokyklos direktorius negalėtų spręsti klausimų, susijusių su gatvių asfaltavimu ir pan.“, – BNS sakė darbo grupės vadovas.

„Juoba, kad mažuose miesteliuose tokiose įstaigose dirbantys žmonės yra pagrindinis intelektualinis tos savivaldybės žiedas. Dabar tie žmonės eliminuojami iš galimybės dirbti savo bendruomenei. Tačiau atsitrenkėme į tris Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kurie daugiau nei prieš 15 metų užkirto kelią šitiems žmonėms kandidatuoti. Dėl to šito pokyčio nepasiūlėme, bet siūlome svarstyti ateiti tą klausimą spręsti per Konstitucijos pataisą“, – teigė jis.

Rinkimų kodeksas Seime bus priimamas kaip konstitucinis įstatymas. Norint pakeisti kokias nors jo normas, Seime reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.

A. Vyšniauskas neabejojo, kad būtiniems pakeitimams tokia dauguma parlamente susidarys, tačiau bus išvengta nuolatinio rinkimų tvarkos keitimo.

„Einamuosius, smulkius klausimus, dėl kurių sutaria visos partijos, pavyzdžiui, kaip praėjusią kadenciją dėl balsavimo pandemijos sąlygomis, bus galima sutarti ir bus galima pakoreguoti. Bet tokių šposų, kaip rinkimų kartelės mažinamas prieš rinkimus, nebus galima padaryti, nes ir opozicija turės tam tikrą veto teisę“, – sakė jis.

Politiko teigimu, rinkimų kodeksą reikėtų priimti pavasario sesijoje. Paskutinė galima data – šių metų rugsėjis, kai iki savivaldos rinkimų bus likęs pusmetis.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode