Darom/juosta




Aktyvistai Lietuvos olimpiečius ragina pasisakyti dėl žmogaus teisių Kinijoje

aktyvKeliolika Tibeto rėmimo grupės narių penktadienį prie Kinijos Kinijos ambasados Vilniuje piketavo dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje ir paragino Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvausiančius Lietuvos sportininkus išreikšti tvirtą poziciją dėl uigūrų padėties.

„Kaip mūsų sportininkai jausis Kinijoje, varžydamiesi Pekino olimpinėse žaidynėse, kai žinos, kad milijonai uigūrų yra koncentracijos lageriuose? Siūlyčiau jiems pagalvoti ir viešus pareiškimus padaryti“, – žurnalistams sakė vienas iš akcijos organizatorių Robertas Mažeika.

Jo teigimu, olimpinės žaidynės savo esme nesuderinamos su nusikalstama Kinijos politika tibetiečių, uigūrų, Honkongo demokratijos šalininkų bei kitų mažumų atžvilgiu.

Kiek anksčiau švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pareiškė, kad į Kiniją stebėti žaidynių nevyks, to neplanuoja ir kiti Vyriausybės nariai.

Jungtinės Valstijos, Australija, Jungtinė Karalystė bei Kanada yra paskelbusios diplomatinį žaidynių boikotą.

Susirinkusieji prie Kinijos ambasados mojavo Tibeto vėliavomis, laikė plakatus, raginančius gerbti žmogaus teises, suteikti Tibetui nepriklausomybę, boikotuoti Pekino olimpiadą.

XXIV-osios žiemos olimpinės žaidynės vyks 2022 metų vasario 4–20 dienomis Pekine ir šalia esančiuose Hebėjaus provincijos miestuose. Prognozuojama, kad olimpinėse žaidynėse dalyvaus iki 14 Lietuvos sportininkų. Galutinis sąrašas paaiškės sausio mėnesį.

Siekia ugdyti Lietuvos požiūrį

R. Mažeikos teigimu, aktyvistai protestuoja apie 20 metų ir kasmet tą daryti priežasčių vis daugėja.

„Mes galbūt negalime kažko pakeisti Kinijoje, (...) bet tas darbas kurį mes darome, kurį politikai daro, ugdo Lietuvos visuomenės požiūrį į situaciją Kinijoje“, – kalbėjo jis.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją. 

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą. 

Pastaruoju metu tarptautinė bendruomenė genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui ne kartą įvardijo Kinijos veiksmus Sindziango regione prieš uigūrų tautinę mažumą. 

Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją. 

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot Kinijos, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode