Darom/juosta




„Prasilenkiantys traukiniai“: politologai nesusikalbėjimu vadina ginčus dėl trąšų tranzito

gincus„Lietuvos geležinkeliams“ pareiškus, kad „Belaruskalij“ trąšos per Lietuvą bus eksportuojamos dar bent mėnesį, BNS kalbinti politologai lūkesčius dėl staigaus JAV sankcijų poveikio įmonei vadina nesusikalbėjimu.

JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8-osios verslui davė laiko užbaigti sandorius.

Minėtosios sankcijos tiesiogiai Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių neliečia, tačiau įprastai Bendrijos bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis dar rugpjūtį sakė, kad dėl bankų elgesio greičiausiai sustos „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą.

Tačiau politikų nuostabą trečiadienį sukėlė informacija, kad dar lapkritį „Belaruskalij“ atliko avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už krovinius gruodį. Susisiekimo ministras pareiškė, kad toks mokėjimas nėra tipinis, o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino apie jį apskritai nežinojęs.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorės Dovilės Jakniūnaitės, „Lietuvos geležinkelių“ atskleista informacija apie avansinį mokėjimą „Belaruskalij“ rodo, jog politikai buvo pagalvoję ne apie viską.

„Politikai tikėjosi, kad sprendimą priims bankai ir nereikės imtis politinių sprendimų. Jis, panašu, ir įvyks, bet kartu įvyko ir avansinis mokėjimas, o traukiniai – toliau važiuoja. Apie tai nebuvo pagalvota, – BNS teigė politologė. – Įvyko koordinacinis nesusikalbėjimas, kaip dažnai būna su kebliais, klampiais užsienio politikos klausimais.“

Savo ruožtu TSPMI docentas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Laurynas Jonavičius situaciją lygina su prasilenkiančiais traukiniais.

„Politikai darydami tai, ką manė esant teisinga, įsivaizdavo, kad jų visi klausys ir darys taip, kaip jie nori, o verslas iš savo pusės, turėdamas savo interesą, galvojo, kad kažkaip tyliai prasisuks ir išspaus maksimalią naudą. Tie du tokie paraleliniai traukiniai judėjo ir atjudėjom iki šios dienos, kai jie prasilenkė“, – sakė jis.

„Lūkesčių suvienodinimo problema“

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje informavo, kad „Belaruskalij“ avansiniai apmokėjimai už gruodžio paslaugas atlikti lapkritį. Anot jo, krovinių vežimui pinigų galbūt pakaks ir daliai sausio.

Komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui išreiškus nuostabą, kad avansinis mokėjimas buvo priimtas žinant apie sankcijas, M. Bartuška nurodė, jog tuomet sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos. 

L. Jonavičius atkreipia dėmesį, kad politikos ir verslo veikimo logika skiriasi, todėl Vyriausybės atstovams ir kitiems politikams apie galimą tokią įvykių eigą reikėjo pagalvoti iš anksto.

„Tai yra lūkesčių suvienodinimo problema, kuri kyla iš nesusikalbėjimo. Jei būtų atsiradęs tas komunikavimas, aiškiai būtų matoma, kad gali kilti tokios problemos ir būtų galima jas spręsti iš anksčiau“, – teigė politologas.

„Yra užsienio politikos formuotojai, kurie turi savo matymą, ir yra verslas, kuris turi savo prioritetus. Akivaizdu buvo, kad tie interesai nesutampa. Kai yra toks akivaizdumas, reikia sėsti ir kalbėtis, kur čia yra tas aukso vidurys, kaip čia bus daroma ir elgiamasi“, – pridūrė jis.

D. Jakniūnaitės teigimu, dėl esamos situacijos daugiausiai kritikos tenka Vyriausybei, nes ji „nepasigilino į niuansus“.

„Jeigu reikėtų mesti šešėlį, tai sakyčiau, kad politinis lygmuo kažkurioje vietoje nepastrategavo pakankamai aiškiai arba nedavė aiškių nurodymų, ką reikia daryti“, – sakė ji.

Reputacinė žala

Reaguodamas į esamą situaciją, M. Skuodis vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos paprašė įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, galiojančią iki 2023 metų.

Anot ministro, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutartų, kad ši sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji būtų nutraukta.

Vis dėlto D. Jakniūnaitė atkreipia dėmesį, kad šis žingsnis yra gerokai pavėluotas.

„Neabejoju, kad bus rastas sprendimas ir galų gale tas tranzitas sustos, bet didysis klausimas, kodėl neužteko tų kelių mėnesių bent jau išsiaiškinti situaciją ir imtis ją spręsti“, – dėstė politologė. 

Pasak ekspertės, tarptautinėje erdvėje Lietuvos laikysena didelės reputacinės žalos greičiausiai neturės, tačiau šalies viduje gali kilti politinių diskusijų, ar ji išties pajėgi imtis lyderystės tarptautiniu mastu.

„Kol situacija šviežia, tai nieko kol kas dramatiško nevyksta. JAV atstovai nėra kažkaip labai supykę ar priekaištauja, yra bandoma rasti techninį sprendimą, – kalbėjo D. Jakniūnaitė. – Man atrodo, kad daugiau mums viduje šis klausimas kels diskusijų, kai mes kalbame, kokia Lietuva yra lyderė: ir Kinijai iššūkį meta, ir gelbsti Baltarusiją, bet nesusitvarko su paprastais namų darbais.“

L. Jonavičiaus teigimu, šią situaciją neabejotinai išnaudos ir Minskas.

„Be abejo, režimas A. Lukašenkos tuo naudosis ir tą bandys skalambyti visais įmanomais būdais“, – aiškino jis.

Docento teigimu, Lietuvos perėjimas nuo kalbų apie sankcijas iki realių veiksmų jas įgyvendinant parodė, jog „darbų darymo realybė yra sudėtingesnė nei kalbėjimo realybė“.

„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode